Niekam iki šiol nepavyko atsakyti į klausimą, kas nulėmė neįprastą pušų kamienų formą. Kol mokslininkai bando įminti gamtos mįslę, čia pabuvę žmonės tikina pajutę keistų dalykų. Turistų grupes po Kuršių nerijos nacionalinį parką vedžiojantys gidai pasakojo matę, kaip iš miško išėję žmonės staiga pasijunta prastai.
„Kai kam smarkiai padidėjo kraujospūdis, vienai moteriai iš nosies ėmė plūsti kraujas, dažnai žmonėms skauda ir svaigsta galva“. Galima tuo netikėti, bet ši vieta magiška“, - sakė Kaliningrado kelionių vadovė Antanina Maksimova.
Pušys šiame Kuršių nerijos plote išauga tiesios, tačiau vėliau jų kamienai susiraizgo keisčiausiomis formomis. Dešimtys tokių pušų pribloškia miške vaikštančius žmones. Siekiant apsaugoti unikalų gamtos kampelį, turistams leidžiama vaikščioti tik specialiai įrengtu taku ir medžiais grožėtis iš toliau.
Kodėl pušys čia auga kitaip nei likusioje Kuršių nerijos dalyje, iki šiol nežinoma. Labiausiai tikėtina, jog kamienai ima keisti formą dėl labai arti žemės paviršiaus esančio vandens ir dėl to nestabilaus dirvožemio. Pušims didelę įtaką daro ir čia dažnai vyraujantys stiprūs vėjai. Kai kas mano, kad ši vieta galėjo būti smarkiai paveikta Černobylio katastrofos, o šokančios pušys – didelės radiacijos pasekmė.
Vietiniai gyventojai šią vietovę dar vadina girtu mišku. Jie tiki, kad mistinę aurą ir keistus pojūčius lemia tai, kad šioje vietoje susikerta priešingi biolaukai, gerosios ir blogosios jėgos.
Teigiama, jog iš viso Eurazijos žemyne yra trys tokios vietos - Švedijoje, Rusijoje (Kemerovo srityje) ir čia, Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje.
