Kritusius šešis ruonius jūra išplukdė ties Melnrage, Giruliais ir Karkle.
Lietuvos jūrų muziejaus jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo teigimu, šįmet iš viso Klaipėdos pakrantėse jau aptikta dvylika negyvų ruonių.
„Kyla klausimas, kodėl žūsta jauni, stiprūs, gerai įmitę gyvūnai, kodėl jie išplukdomi tik šiose vietose. Jei Baltijos jūroje gyvenantys ruoniai sirgtų kokia nors infekcine liga, jų gaišenų turėtų būti ir Neringos ar Palangos pakrantėse, - sako A. Grušas. - Ruoniai galėjo žūti įsipainioję į tinklus, bet žvejai ginasi esą dėl ruonių mirčių nekalti. Būtų mažiau dvejonių, jei apie kiekvieną negyvą ruonį būtų pranešama mūsų muziejui. Tuomet apžiūrėję gyvūną galėtume nustatyti, kokia jo mirties priežastis. O dabar jie iškart išgabenami į utilizavimo įmonę“.
Ruonių gaišenas iš pajūrio išgabena paplūdimius prižiūrinčios bendrovės „Ekonovus“ specialistai, į kuriuos pagalbos kreipėsi Klaipėdos savivaldybė.
Mat surinkti ruonius reikia specialios technikos - kiekvienas jų sveria maždaug 100 kilogramų. „Ekonovus“ darbuotojai pažadėjo ateityje apie tokius atvejus informuoti muziejaus darbuotojus.
Kai kam ir dabar kyla įtarimų, kad dėl ruonių žūties kalti žvejai.
Lietuvos priekrantėje nuo Šventosios iki Melnragės žuvis traukiantys žvejai seniai aimanuoja, jog čia plaukiojantys į Raudonąją knygą įrašyti pilkieji ruoniai juos vis labiau skriaudžia - sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, išgraibsto ir sugadina laimikį.
Esą net nespėji išmesti tinklų, o ruoniai jau zuja aplinkui, taikosi nugvelbti lengvą laimikį. Kenčia ir inventorius - iš jūros ištraukiamos tik virvės su plūdėmis ir svarmenimis. Tinkluose, pasak žvejų, aptinkamos tik nugraužtos žuvų galvos.
Neįstengdami apsiginti nuo vagiliaujančių ruonių pavasarį žvejai Aplinkos ministerijos paprašė išsiaiškinti, kiek ruonių siaubia jų žūklavietes. Jie taip pat pareikalavo įvertinti žvejybos verslui jūroje daromą žalą, numatyti galimus kovos su ruoniais būdus, nuostolių atlyginimo mechanizmus.
Kol kas jie atsakymų negavo.
Jūrų muziejaus specialistai, daug metų akylai stebintys pilkųjų ruonių gyvenimą ir juos veisiantys nelaisvėje, tikina, kad žvejų kalbos gerokai persūdytos. Jie atmeta ir įtarimus, esą žūklavietes labiausiai siaubia ruoniukai, kurie buvo išmesti į Lietuvos pakrantes, muziejuje išgelbėti nuo žūties, išauginti ir vėliau paleisti į laisvę.
