Keliems Lietuvos medžiotojams, kurie praėjusių metų lapkritį buvo nuvykę į Baltarusiją, ši kelionė įsiminė dėl keisto kaimynų elgesio.
Lietuviai vyko turėdami aiškų tikslą – medžioti šernus. Medžioklė pasisekė – buvo paklota penkiolika žvėrių.
Medžiotojai stengėsi ne tiek dėl mėsos, kiek dėl trofėjų – ilčių ar kailių.
Tačiau, kaip privaloma visose normaliose valstybėse, nušautų šernų mėsa buvo nuvežta patikrinti pas vietos veterinarus.
Baltarusijos veterinarijos inspektoriai ėmė mįslingai aiškinti, kad nustatyta kažkokia liga.
Negana to, kiti pareigūnai atsisakė pinigų už komercinę medžioklę, paprašė nieko neklausinėti ir pasiūlė vykti namo.
Tuomet medžiotojai į tai daugiau dėmesio nekreipė. Tačiau tą įvykį jie prisiminė, kai šią savaitę pasirodė pranešimų, kad Baltarusijoje afrikiniu kiaulių maru gali būti užsikrėtusios ne tik fermose auginamos kiaulės, bet ir laisvėje esantys šernai.
Kiek žvėrių jau atsidūrė Lietuvoje, niekas negali žinoti.
Stengėsi viską nuslėpti?
Be to, yra neoficialių pranešimų apie tai, kad prieš porą mėnesių netoli Lietuvos sienos, Baranovičių regione, buvo tiesiog sudeginta viena kiaulių ferma.
Ar gali būti, kad diktatoriaus valdoma šalis mėgino nuslėpti žinią apie joje įsisiautėjusią pavojingą ligą? Visiškai tikėtina.
Lietuvos pareigūnus įvairiais neoficialiais kanalais taip pat pasiekė žinios apie tai, kad Baltarusijoje, talkinant kareiviams, jau sunaikinta apie šimtas tūkstančių kiaulių.
Tačiau jokios oficialios informacijos apie afrikinį kiaulių marą kaimyninė šalis nepateikė tol, kol šis virusas neįsismarkavo kone prie pat Lietuvos sienos, Gardino srityje.
Atstūmė pagalbos ranką
Baltarusių elgesys ir dabar yra keistas bei sunkiai suvokiamas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius birželio 24 dieną pats skambino į Baltarusijos veterinarijos tarnybą, Europos Komisijos vardu siūlydamas techninę pagalbą.
„Norėjome į Baltarusiją nusiųsti geriausius Europos ekspertus, kurie turi patirties.
Jie dirbo ir Afrikoje, ir Italijoje, kai ten buvo kilęs afrikinio kiaulių maro protrūkis.
Ir jiems, ir mūsų ekspertams ypač svarbu įvertinti tikrąją padėtį – kas iš tiesų dedasi Baltarusijoje.
Bet baltarusiai atsisakė techninės pagalbos. Finansinės – taip pat”, – sakė J.Milius.
Lietuva jau susizgribo
Nuo šios savaitės į Lietuvą iš Baltarusijos negalima įvežti jokių mėsos gaminių ar kiaulėms skirtų pašarų.
Pasienyje jau sustiprinta kontrolė, pareigūnai tikrina ne tik automobilius, bet ir sieną kertančių asmenų rankines, surenka iš jų net sumuštinius su mėsa.
Pasienio zonose uždraustos mugės ir kiti renginiai, kuriuose būtų kiaulių.
Taip pat uždrausta prekyba gyvomis kiaulėmis turgavietėse tuose Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija ir Rusija.
Vyriausybė skyrė 750 tūkstančių litų specialiai įrangai ir dezinfekcinėms medžiagoms, kuriomis bus apipurškiami iš kaimyninės valstybės atvykstantys automobiliai.
Kol bus įsigyta įrangos, Veterinarijos tarnyba specialiais purkštukais purkš transporto priemones, kuriose gabenami gyvuliai.
Mūsų šalies veterinarijos specialistai yra ištyrę daugiau kaip 3 tūkst. mėginių, Lietuvos teritorijoje afrikinio kiaulių maro neaptikta.
Kovojant su liga naikinami gyvuliai ir fermos
* Afrikinis kiaulių maras yra gyvūnams ypač pavojinga virusinė liga. Ja užsikrėtusios kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų. Žmonės šia liga neserga.
* Maro užkratas iš sergančio į sveiko gyvūno organizmą patenka su sekretu, krauju, sperma. Užkratą platina erkės, paukščiai, musės ir žmonės.
* Virusas į kiaulides patenka ir per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas.
* Ispanijoje ir Portugalijoje nuo 1960 metų afrikinis kiaulių maras buvo taip išplitęs, kad tik per 30 metų pavyko jį likviduoti.
* Dėl stiprių šios ligos protrūkių kiaulininkystė buvo visiškai išnaikinta Maltoje ir Dominikos Respublikoje.
* Ši itin greitai plintanti liga užregistruota visame Kaukazo regione.
* Vien praėjusiais metais Rusijoje dėl afrikinio kiaulių maro buvo sunaikinta beveik 70 tūkstančių kiaulių.
* Afrikinis kiaulių maras prieš metus smogė ir Ukrainai. Buvo pasitelkta kariuomenė, kuri užliejo fermas napalmu ir išdegino šios ligos apimtą teritoriją.
* Deginimas napalmu – vienas retų būdų, kuriuo naikinamas užkratas. Kita vertus, paprastoms dezinfekavimo priemonėms virusas yra atsparus.
* Be to, būtina sunaikinti ligos užkratą platinančius parazitus. Todėl tvartai, išvežus ir utilizavus mėšlą, dezinfekuojami ugnimi: mediniai – sudeginami, mūriniai – išdeginami.
