Daugybę dešimtmečių vilniečiai ir sostinės svečiai buvo įpratę Gedimino kalną matyti apaugusį medžiais.
Pernai rudeniop pradėjus juos pjauti, daugelis miestiečių aikčiojo ir apgailestavo, kad Vilnius ir Gedimino kalnas praras žavesį.
Tačiau dabar nuplikęs kalnas pradedamas dengti žole.
Gabena specialią velėną
Gedimino kalną tvarkanti bendrovė „Gerbusta” velėną veža iš Anykščių rajono, kur ji auginama specializuotame želdinių ūkyje.
Velėna į Vilnių gabenama ritiniais, suvyniota ant patvaraus tinklo. Ant kalno ją užveža nedidelis traktorius. Darbininkai paruošia gruntą ir sutvirtina jį augalinėmis tvorelėmis, po to velėną pjausto ir dėlioja gabalais.
Šią savaitę ant kalno dirbo dešimt darbininkų. Pavasarį ir vasaros pradžioje jų pajėgos buvo didesnės.
Šiuo metu velėna sudėliota dar tik 4000 kvadratinių metrų Gedimino kalno. Visas jo plotas – 20 000 kvadratinių metrų.
„Pastarosiomis savaitėmis velėną klojame tik prieinamose ir negražiausiose vietose. Ateityje, kai supus nupjautų medžių kelmai, reikėtų visą kalną užkloti nauja velėna”, – aiškino „Gerbustos” statybos darbų vadovas Boleslovas Jankauskas, vadovavęs kalno tvarkymo darbams ir 1995–1996 m.
Jis tikino, kad kelmų rauti negalima, nes nukentėtų smėlingas kalnas.
Laisto Vilnios vandeniu
Nuskutus seną velėną per karščius kalnas laistomas, kad vėjas neišdžiovintų grunto ir jis nepradėtų slinkti į pakalnę.
Laistoma specialia technika – hidrodinamine mašina, iš kurios vanduo guminėmis žarnomis pakyla į kalną.
Vandenį mašina veža iš netoliese tekančios Vilnios.
Niokoja kurmiai ir pelėnai
Kai ant Gedimino kalno nebeliko medžių, jį ėmė niokoti kurmiai ir pelėnai. Pastebėta, kad jie sudarko ir naujai pasodintą velėną.
„Tai didelis galvos skausmas. Vasarą kurmių pakelta velėna džiūsta, o žiemą – iššąla. Todėl reikėtų jau dabar susirūpinti, kaip kovoti su šiais padarais.
Kurmius ir pelėnus išnaikinti padėtų nuodai arba speciali įranga”, – įsitikinęs B.Jankauskas.
Manoma, kad šie kenkėjai turėtų tapti paminklosaugininkų galvos skausmu.
Seni klevai alino kalną
Apie tai, kad būtina iškirsti ant Gedimino kalno augančius klevus, imta kalbėti prieš kelerius metus, mat medžiai smarkiai pakenkė jo šlaitams.
Tačiau daugiausia bėdų pridarė ne medžių šaknys, o lapai. Klevų lapai dengia vienas kitą kaip čerpės ir nepraleidžia šviesos bei drėgmės.
Po klevais nesusiformuoja velėna, prasideda erozija. Be to, klevai trumpaamžiai. Kai jie virsta, šaknys išdrasko duobę.
Prieš porą metų tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas karčiai pajuokavo nenorįs, kad jam esant valdžioje Gedimino kalnas sugriūtų.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad senų medžių vidus išpuvęs, jų šaknys vietomis išsišovusios net po dvidešimt centimetrų ir suardžiusios dar prieškariu išvedžiotą nuotekų sistemą. Todėl kalnas buvo nuolat plaunamas ir lietaus, ir tirpstančio sniego.
Nupjautus medžius išdovanojo
Gedimino kalną tvarkančios bendrovės „Gerbusta” darbininkai be jokios technikos pagalbos, rankomis nupjovė 374 medžius.
„Beveik visi jie buvo išpuvę. Tačiau, nepaisant to, juose gyvenusios voverės puolė medkirčius, įnirtingai gindamos savo dreves”, – su šypsena darbų pradžią prisiminė B.Jankauskas.
Dalį nupjautų medžių „Gerbusta” padovanojo Vilniuje įsikūrusiems vienuoliams bernardinams, dalį išvežė į bendrovės būstinę Panevėžyje, o kitus atidavė tiems, kurie sutiko savarankiškai išsivežti, nes medžių išgabenimo išlaidos didžiulės.
Gedimino kalnui tvarkyti pernai buvo išleista apie 2 milijonus litų. Šiemet gali prireikti maždaug milijono.
Rado granatų skeveldrų
Nupjovus medžius ir nuardžius senąją velėną, ant Gedimino kalno buvo aptikta nemažai granatų skeveldrų. Istorikai tikina, kad jos liko nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Gedimino kalne būta kelių tunelių, kuriuos iškasė vokiečių belaisviai. Po karo NKVD čia buvo įsirengusi slaptus sandėlius.
