Atsitraukdavau kelis žingsnius ir vėl grįždavau – labai patiko stebėti žaibus ir susikaupus skaičiuoti, per kiek laiko pasigirs griaustinis. Daugiau užsiėmimų vistiek nebūdavo – per audrą nei į lauką išeisi, nei prie televizoriaus pasėdėsi.
Tačiau tokiu metu atsidūrus lauke, žaibai kaip mat nustoja kelti pasigėrėjimą – norisi ne sekundes skaičiuoti, o kuo greičiau slėptis po stogu. Tačiau ką daryti, jei audros metu esi plyname lauke arba prie ežero?
Portalas lrytas.lt pateikia patarimus, kaip apsisaugoti nuo žaibo smūgio:
- Jei esate lauke, tuoj pat susiraskite pastogę. Tačiau negalima slėptis pavėsinėje ar palapinėje – tokios konstrukcijos ne tik neapsaugos, bet, jei turi metalinių dalių, padidins žaibo tikimybę.
- Jei gamtoje esate su automobiliu, nuo žaibų galima drąsiai slėptis jame. Nors jo kėbulas yra metalinis, žaibo poveikis į saloną nepersiduoda – svarbu tik stengtis neliesti metalinių automobilio dalių.
- Nebandykite nuo lietaus slėptis po medžiu – verčiau likti šlapiam, nei nukentėti nuo į medį trenkusio žaibo.
- Taip pat nepatartina stovėti prie kitokių aukštų objektų, antenų, žaibolaidžių – į juos trenkęs žaibas per žemę gali pasiekti aplink stovinčius žmones.
- Patartina būnant lauke išjungti savo mobiliuosius telefonus – į jais kalbančius žmones žaibai trenkia kiek dažniau, o pasekmės būna rimtesnės. Taip pat reiktų išjungti nešiojamus muzikos grotuvus.
- Jei būnant lauke staiga piestu atsistoja plaukai, pradeda šiurpti oda, pasigirsta keistas traškėjimas – tai ženklai, kad netrukus netoliese trenks žaibas. Tuomet reikia iškart atsitūpti ant žemės, laikyti rankas ant kelių ir kuo žemiau nuleisti galvą. Jokiu būdu neatsigulkite ant žemės ir į ją neatsiremkite rankomis – su žeme turi liestis kuo mažiau kūno paviršiaus.
- Jei esate vandenyje, kuo skubiau plaukite į krantą – vanduo ne tik pritraukia žaibus, bet ir yra puikus elektros srovės laidininkas.
- Jei esate valtyje ar laivelyje, kuriame nėra kajutės, tuomet atsitūpkite pačiame valties viduryje.
- Jei netoliese esantį žmogų nutrenkė žaibas, jam galima padėti nebijant, kad nukrės elektra. Visų pirma reikia pašalinti žmogų iš pavojingos vietos, taip pat iškviesti greitąją pagalbą. Greičiausiai žaibo aukai reikės atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
- Būnant pastato viduje, žaibo tikimybė labai sumažėja, tačiau pavojų išlieka. Visų pirma, reikia išjungti visus elektrinius prietaisus. Antra, jokiu būdu nekalbėti laidiniu telefonu – būtent per šį prietaisą nuo žaibo iškrovų nukenčia daugiausia žmonių. Trečia, reikia būti atokiau nuo langų, durų, nesiliesti prie sienų, kurių viduje gali būti metalinių strypų.
Įdomūs faktai apie žaibus:
- Žaibus gali sukelti ne tik įprastinės audros: taip pat jie užfiksuoti per ugnikalnių išsiveržimus, smėlio audras, tornadus.
- Pasaulyje daugiausia – apie 70 proc. - žaibų trenkia tropikuose.
- Žaibo temperatūra yra apie 20 tūkst. laipsnių Celcijaus.
- Apie 70 proc. žmonių, į kuriuos trenkia žaibas, išgyvena. Tačiau jie patiria vidaus organų sužalojimų, nudegimų, regos ir atminties sutrikimų.
- Į Žemę kasmet trenkia iki 25 mln. žaibo smūgių.
- Per lietų medžiai kartais nenukenčia nuo žaibo smūgio – elektros iškrova drėgnu kamienu nukeliauja iki žemės ir ten išsisklaido.
- Trenkęs į smėlį žaibas jį išlydo ir suformuoja stiklo darinius.
- Viduramžiais žmonės tikėjo, kad žaibai yra velnio veiklos pasekmės. Dėl to juos „nubaidyti“ bandydavo skambindami bažnyčių varpus. Labai dažnai žaibų aukomis tapdavo varpininkai.
- Per metus pasaulyje įvyksta iki 1 tūkst. itin retų kamuolinių žaibų.
Parengė Aurimas Abišala
