Alytaus apskrities, kurios teritorija ribojasi su afrikiniu kiaulių maru užkrėsta Baltarusijos Gardino sritimi, Medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Evaldas Dainauskas tikina, kad VMVT rekomenduojama prevencijos priemonė yra logiška ir nepavojinga Lietuvos šernų populiacijai. „Iš esmės tai yra pateisinama priemonė.
Jeigu mes nesiimsime prevencinių apsaugos priemonių, atsiradus židiniui neteksime labai didelių teritorijų šernų. Jei vykdysime prevencijos priemones, šernų mūsų teritorijoje sumažės minimaliai, o jei to užkrato nebus, populiacija labai greitai atsistatys“, - naujienų agentūrai ELTA sakė E. Dainauskas.
Jo teigimu, mažesnis gyvūnų skaičius reiškia ir mažesnį ligos užkrato pavojų.
„Tarkime, turime tūkstantį šernų ir turime dešimtį šernų, tai tam tūkstančiui yra šimtu procentų mažesnė tikimybė užsikrėsti nei tai dešimčiai šernų. (...) Žinoma, šimtu procentu čia niekas nieko neapdraus“, - sakė medžioklės žinovas. Taip pat tai nereiškia, kad reikia iššaudyti visus. Mes dedame pastangas, medžiojame, tik žinoma nenutrūktgalviškai, ne viską iš eilės“, - patikino E. Dainauskas.
Švenčionių rajono Adutiškio seniūnas Arūnas Pirštelis vadovauja Šarkėnų medžiotojų būreliui, kurio medžioklės plotai taip pat ribojasi su Baltarusija ir priklauso vadinamajai buferinei zonai, esančiai 10 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos-Lietuvos sienos. Aplinkos ministerijos sprendimu Šarkėnų medžiotojų būrelio nariai šernus medžioti gali be įprastų šiam metų laikui apribojimų, be to, yra prašomi tai daryti kuo intensyviau.
Tačiau medžiotojams vadovaujantis A. Pirštelis tokias rekomendacijas vertina skeptiškai. Didžiausia problema, anot medžiotojo, yra ta, kad net ir išmedžiojus pasienyje šiuo metu gyvenančius marui imlius šernus, teritorija netaptų sterili. Čia bet kada gali atklysti žvėrys iš gretimų mūsų šalies miškų, o visų žvėrių išnaikinti negalima. Medžiotojo nuomone, pavojaus signalas yra paskelbtas per anksti.
„Šernai yra migruojantys žvėrys ir, kol neturime tos epidemijos, tai jos ir nėra. Tų ligų jau yra buvę daug - paukščių gripas, kiaulių gripas, dabar maras, bet tas nepasitvirtino pas mus. Aš manau, kad pas mus tai yra daugiau išpūstas reikalas, šiandien nėra pas mus užfiksuota pasienyje kiaulių maro“, - Eltai sakė su Baltarusija besiribojančio Švenčionių rajono medžiotojas.
Nuolatinę šernų migraciją probleminiu reiškiniu šioje situacijoje laiko ir medžioklę intensyvinti patariantys specialistai, tačiau jie baiminasi iš Baltarusijos atklysti ir vietinius gyvūnus užkrėsti galinčių šernų.
„Rusijoje ir Baltarusijoje kiekvieną savaitę pasireiškiantys afrikinio kiaulių maro protrūkiai rodo, kad ši pavojinga liga tapo sunkiai kontroliuojama ir sunku būtų abejoti, kad pavojingas ligos virusas dar necirkuliuoja ir laukinėje jų faunoje. Kadangi užsikrėtę šernai gali laisvai judėti tarp šalių, tai parodo, kad ypač pavojingas virusas tampa labai didele grėsme ir Lietuvos šernų populiacijai bei visam kiaulininkystės ūkiui“, - yra sakęs VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Vis dėlto medžiotojas A. Pirštelis abejoja šios priemonės veiksmingumu.
„Ten, Baltarusijoje, gal kažkas ir vyksta, bet pas mus to nėra. Mes išnaikinti galime tiek kiaules, tiek šernus, bet kaip bus toliau? Ką po to mes turėsime? Kodėl 10 kilometrų? Jei jau tvirtinama, kad šernai migruoja, tai turiu pasakyti, kad jie gali nueiti ir 20 kilometrų, 30 kilometrų. Galų gale, jei mes iššaudysime, tai gali ateiti iš kitų plotų, kaip sakiau, šernas - migruojantis gyvūnas“, - kalbėjo A. Pirštelis.
Nuo to laiko, kai buvo panaikinti šernų medžioklės apribojimai, Šarkėnų būrelio medžiotojai nušovė aštuonis šernus. Pasak medžiotojų būrelio pirmininko, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, šis skaičius nėra ypač išaugęs, o šiemet būrelio medžioklės plotuose šernų visumoje yra sumedžiojama mažiau.
„Šiemet pas mus sumažėjo nušaunamų šernų. Kadangi Baltarusijos pasienyje užsėti didžiuliai kviečių laukai, jie ten maitinasi ir pas mus netgi neina“, - sakė A. Pirštelis.
Alytaus apskrities medžiotojas E. Dainauskas taip pat pavirtino, kad sumedžiotų šernų skaičius pernelyg nesiskiria nuo ankstesnių metų. Alytaus apskrityje per mėnesį buvo sumedžioti 63 šernai ir tai, anot, E. Dainausko, yra kasmetinis vidurkis.
„Šiuo metu pribrendę kukurūzų, žirnių ir kmynų laukai, ir šernai išėję laikosi laukuose, jų sumedžiojimas yra labai apsunkintas“, - sako medžioklės žinovas.
Paklausti, ar ant sienos numatoma pastatyti apsauginė tvora būtų veiksmingesnė apsisaugojimo nuo kiaulių maro priemonė, medžiotojai irgi nesutarė dėl jos naudos.
„Sienelės būtų geras sprendimas, bet tai - didžiuliai pinigai“, - pastebėjo A. Pirštelis.
Tuo tarpu E. Dainauskas tokios sienelės statybas įvardijo kaip „nulinį variantą“.
„Juk užkratą gali pranešti ir kraujasiurbiai gyvūnai, tai kaip jiems pastatyti tą sienelę? Būkime racionalūs: bet kokia priemonė yra teigiamas dalykas, bet šiuo atveju, aš manau, bus išmestos milžiniškos pinigų sumos ir laukiamo efekto tikrai neduos“, - sakė alytiškis medžiotojas.
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos kompetentingų institucijų vadovai jau yra pritarę sprendimui kurti buferinę zoną ir žiemos metu statyti apsauginę sienelę, angarus bei vykdyti dezinfekciją. Dėl finansinės pagalbos ketinama kreiptis į Europos Sąjungą (ES).
VMVT kol kas neprognozuoja, kiek lėšų pareikalaus šios priemonės. Norima, kad ES išlaidas finansuotų 100 proc., tačiau yra siūlymų padengti tik 50 ar 75 proc. Šiuo metu Lietuva ES prašo 14 mln. eurų. Kitos valstybės reikiamas sumas dar skaičiuoja.
Ekspertai tikina, kad kiaulių maro padarinių likvidavimas kainuotų daugiau negu prevencija. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės postuose šiuo metu yra dezinfekuojami visi automobiliai.
Baltarusijoje yra oficialiai nustatyti du afrikinio kiaulių maro židiniai - Gardino srityje Čapun kaime bei Vitebsko srityje Kopti kaime esančioje kiaulių fermoje. Rusijoje naujausi afrikinio kiaulių maro protrūkiai nustatyti Smolensko, Belgorodo bei Rostovo srityse. Rusijos Federacijoje epidemiologinė situacija yra pati blogiausia per pastaruosius 40 metų. Šalyje jau nustatyti 52 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkiai 12-oje šalies regionų. Prieš kelias savaites patvirtinta labai pavojinga snukio ir nagų liga Amūro ir Krasnodaro srityje.
Afrikinį kiaulių marą itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose, jį platina ir Ornithodorus erkės.
