Klimato atšilimas tapo rykšte Kauno žaliesiems plotams. Medžius puola ligos ir kenkėjai. Kauniečiai su nerimu pastebi, kad dar neatėjus rudeniui gelsta ar ruduoja miestą puošiantys medžiai. Baisiausia, kad grėsmė pakibo virš vieno Kauno savasties ženklų – Ąžuolyno.
Už Kauno ąžuolyną kovojančio visuomeninio komiteto nariai baiminasi, kad nieko nedarydami galime prarasti unikalų, didžiausią Europoje miesto teritorijoje esantį ąžuolų parką.
Specialistai „Laikinajai sostinei“ patvirtino, kad esant karštoms vasaroms miesto medžius puola vis naujos ligos ir kenkėjai. Kaune pirmiausia pasirodė ir po visą šalį išplito kaštonus pažeidžiančios kaštoninės keršakandės, su atšilusio klimato banga prieš gerą dešimtmetį atkeliavusios iš Pietryčių Europos.
Šią vasarą liepas masiškai ėmė ėsti gleivėtieji pjūkleliai. Plaukimo čempionės R.Meilutytės garbei pasodintą medį apniko voratinklinės erkės.
Liepa sparčiai gelsta
Kauniečiai didžiuojasi, kad tvyrant karščiams nereikia ilgai ieškoti pavėsingos medžių paunksnės. Mieste gausu parkų. Pastaraisiais metais vykstant gatvių rekonstrukcijoms sodinami ir senus medžius pakeičiantys nauji medžiai.
Ypatingus įvykius kauniečiai taip pat mėgsta įamžinti sodindami medžius. Praėjusią vasarą, pagerbiant olimpine čempione tapusią kaunietę R.Meilutytę, Laisvės alėjoje taip pat buvo pasodinta liepaitė.
Tačiau praėjus vos metams eidami pro medį kauniečiai su nerimu pastebi, kad medelio lapai geltonuoja. Kauniečiai baiminasi, kad ypatingą pasididžiavimą keliančiai sportininkei skirta liepa gali nudžiūti.
Gamtos mokslų specialistai yra suskaičiavę, kad Kaune auga daugiausia liepų. Gausiausiai pasodinta mažalapių, antroje vietoje – europinės liepos.
Džiūva ir kiti medžiai
Akyliau pasidairius po miestą į akis krinta, kad šią vasarą ne tik R.Meilutytės, bet ir kitos liepos vis labiau ėmė sirgti. Medžių lapai tapo ne žali ir sultingi, bet tarsi iščiulpti, gelsvi ir ažūriniai.
Kaune išplito ir trečių pagal gausumą medžių – kaštonų liga. Jų lapai dėmėti. Dar neatėjus rudeniui po Ąžuolyną klaidžioti mėgstantys kauniečiai pastebėjo, kad ne vieno medžio lapai ruduoja.
Išskiortinio parko gali nelikti?
Ąžuolyno išsaugojimo komiteto pirmininkas Kauno technologijos universiteto profesorius Saulius Kaušinis piktinosi, kad savivaldybės atstovai nesirūpina unikaliu parku.
„Daugybę metų prašome atkreipti dėmesį į vienintelį Europoje mieste esantį ąžuolyną. Jis – mūsų pasididžiavimas. Deja, jo galime netekti“, – sakė S.Kaušinis.
Vyras pasakojo, kad ne vienus metus Ąžuolyną darko žmonės. Verslininkams išnuomota teritorija neprižiūrima, virtusi automobilių stovėjimo aikštele.
Tačiau dar didesnį nerimą kauniečiui kelia tai, kad dėl netinkamos veiklos vis labiau kenčia medžiai.
„Ąžuolyne netinkamai padarytos vandens nuotekos. Ne vienoje vietoje palijus takus ir žaliuosius plotus apsemia balos. Norėdami jas apeiti, žmonės brenda per žolynus, juos trypia. Vandenyje atsiduria ir medžiai. Jiems tai taip pat ne į sveikatą“, – pasakojo S.Kaušinis.
Profesorius įsitikinęs, kad būtina atlikti ne tik Ąžuolyno, bet visame mieste esančių medžių tyrimus, išsiaiškinti, kokia jų būklė ir kaip augmeniją veikia klimato pokyčiai.
„Tada žinotume, kaip augalams padėti. Nieko nesiimdami darome nusikaltimą gamtai ir sau“, – įsitikinęs profesorius.
Gelbėjimo darbai brangūs
Pirmųjų miesto medžių saugos darbų buvo imtasi prieš metus. Pradėta kovoti su kaštonus puolančiais kenkėjais – kaštoninėmis keršakandėmis.
Mikrodrugiai Lietuvoje atsirado 2002 metais. Nuo 2005-ųjų jie masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje ir apėmė visą Lietuvą. Kenkėjai veisiasi kaštonų lapuose – ten išgraužia takus ir deda kiaušinius.
Mokslininkų teigimu, jeigu būtų nieko nesiimta, po 5 metų kaštonai būtų išnykę.
Kauniečiai pirmieji pradėjo įgyvendinti kaštonų apsaugos programą. Kenkėjai gaudomi feromoninėmis gaudyklėmis.
Pernai pavasarį istorinės Prezidentūros kiemelyje ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje gaudyklės buvo įtvirtintos ant 46 medžių.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Rondomanskienė pasakojo, kad ant medžių kabinamos gaudyklės. Feromonai purškiami į jas bei ant kamienų.
Vieno medžio gydymas kainuoja 200 litų.
Gydo jau 120 kaštonų
Rudenį aplinkosaugininkai pastebėjo, kad toks kovos su kenkėjais būdas veiksmingas. Todėl šiemet gaudyklės pritvirtintos ant 120 medžių. Jos įtaisytos jau ne tik prie istorinės Prezidentūros bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Gelbėjami ir kaštonai A.Mackevičiaus, Gedimino gatvėse bei Vienybės aikštėje.
Šiemet kaštonams gelbėti iš miesto biudžeto skirta 80 tūkstančių litų. Pusė sumos bus išleista gaudyklėms pritvirtinti, prižiūrėti, nukabinti. Kitos sumos reikės rudenį. Tada bus grėbiami, išvežami ir naikinami kenkėjų pažeisti kaštonų lapai.
Alinkosaugininkai teigė, kad projektas tęsis ir kitais metais. Siekiama, kad gaudyklės būtų pritvirtintos prie visų mieste esančių kaštonų, ir keršosios kandelės negalėtų keliauti nuo medžio prie medžio.
Susigriebta buvo laiku
Miesto medžius ir kitus želdinius tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo darbuotoja Vilija Snieškienė patvirtino, kad juos tikrai puola įvairios ligos ir kenkėjai.
Augalų patologijos mokslo sektoriaus darbuotoja sakė, kad mieste prasčiausiai atrodo kaštonai.
„Dėl kenkėjų negražiai atrodo šių medžių lapai, trumpėja ir jų vegetacijos periodas. Todėl miestiečiai labiausiai ir pastebi prastėjantį medžių vaizdą. Tačiau ištyrus kaštonus paaiškėjo, kad kenkėjai labiau darko estetinį kaštonų vaizdą. Pačios medžių rievės beveik nesusiaurėjusios. Gerai, kad medžius gelbėti susigriebta laiku“, – sakė mokslininkė.
Garsią liepą pamėgo erkė
V.Snieškienė patvirtino, kad įvairios ligos ir kenkėjai vis dažniau puola ir kitus medžius.
„Kauniečiams susirūpinus, kas vyksta su R.Meilutytei skirta liepa, ją tyrinėjau. Didžialapę liepą puola voratinklinės erkės“, – sakė mokslų daktarė.
Voratinklinės erkės pasirodo pavasarį ant peržiemojusių lapų. Atkunta, kai atšyla iki 10 – 12 laipsnių šilumos. Iš pradžių jos būna oranžiškai raudonos, pradėjusios maitintis įgauna pilkai žalią spalvą.
Netrukus patelės ant apatinių lapų pusių padeda kiaušinius. Viena gali padėti 50 – 80 kiaušinių. Intensyviausiai erkės dauginasi esant šiltiems ir aktyviems pavasariams.
V.Snieškienė sakė, kad R.Meilutytės liepą erkės apniko ir jų lapai gelsta todėl, kad vasara karšta ir trūksta drėgmės.
„Norint medį vaduoti iš erkių, neužtenka jį tik laistyti. Reikia, kad ir oro drėgmė būtų pakankama. Apžiūrėjus liepą matyti, kad kenkėjai po truputį naikina lapus. Tačiau pats medelis sveikas, išleido nemažus ūglius. Rudenį reikės kruopščiai surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus. Kitą pavasarį medelis greičiausiai atsigaus“, – sakė mokslininkė.
Plinta gleivėta „dėlė“
Tačiau kenkėjai kėsinasi ir į kitas miesto liepas.
„Liepų lapai tampa sausi, gelsvi, tarsi ažūriški. Juos skeletuoja – pagrindinę fitomasę išsiurbia gleivėtasis pjūklelis. Anksčiau šį reiškinį pastebėdavau tik ant vieno kito medžio. Šią vasarą matyti labiau išplitę židiniai“, – sakė V.Snieškienė.
Plėvesparnių būriui priklausantis kenkėjas panašus į mažą dėlę. 22 kojas turinčios lervos yra žalsvai gelsvos, aptekusius juodomis gleivėmis.
Lervos labiausiai mėgsta medžių viršūnėse augančius gerai saulės apšviestus lapus. Tačiau minta ir kitais lapais. Per šiltąjį sezoną užauga dvi generacijos – gegužės ir liepos mėnesiais.
„Šie kenkėjai taip pat sudarko medžių estetinį vaizdą. Be to, jei medžiai ne vienus metus stipriai pažeidžiami, gali nusilpti jų imunitetas ir augalai net gali žūti“, – sakė V.Snieškienė.
Ąžuolus apniko miltligė
Mokslininkė patvirtino ir tai, kad kauniečiai ne be reikalo nerimauja ir dėl ruduojančio Ąžuolyno. „Šiais metais ąžuolus užpuolė miltligė“, – sakė mokslininkė.
Miltligę sukelia tam tikri grybai. Būdingas ligos požymis – baltos, pilkšvos ar rudos miltuotos ar į veltinį panašios apnašos.
„Miltligė smarkiausiai plinta sausomis karštomis vasaromis ant tankiai augančių augalų. Sergantys augalai gali deformuotis, nudžiūti. Pažeisti ūgliai gali nespėti sumedėti ir žiemą nušalti“, – pasakojo mokslininkė.
Dėl vandenyje mirkstančių ąžuolų V.Snieškienė sakė, kad kauniečių pastebėjimai taiklūs. Kol nesutvarkyta vandens nuotekų sistema, ąžuolus reikia bent jau tinkamai genėti, kitaip gali įsimesti puviniai.
Naudoti chemiją draudžiama
V.Snieškienės nuomone, kenkėjai ir ligos medžius puola dėl besikeičiančių klimato sąlygų.
„Karštomis ir sausomis vasaromis kenkėjų ir ligų daugėja. Kovoti su jais pasitelkus chemikalus mieste draudžiama. Todėl geriausias būdas – tinkamai augalus genėti, rudenį kruopščiai sugrėbtus lapus ir nupjautas šakas sunaikinti“, – sakė mokslininkė.
Taip pat specialistė pabrėžė, kad medžius būtina tinkamai sodinti, plotų virš šaknų neuždengti trinkelėmis ar kitomis kietomis dangomis. Kitaip ligų ar kenkėjų pažeisti medžiai, negaudami pakankamai drėgmės, gali nusilpti ir žūti.
„Nepaisant visų šių priemonių, Kaune reikia ištirti augmenijos būklę. Tada žinosime, kaip ji keičiasi, ką turime daryti ateityje“, – įsitikinusi mokslininkė.
Mokslininkai tirs miesto augmeniją
Radeta Savickienė
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja
„Praėjusį mėnesį pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su VDU Kauno botanikos sodo mokslininkais. Grupė specialistų tirs mieste augančius medžius ir kitus želdinius.
Planuojama ištirti įvairiose miesto vietose esančius parkus, skverus, medžius prie gatvių. Iš viso – 80 taškų.
Specialistai nustatys augalų būklę, ligas, kenkėjus. Taip pat tirs gamtos ir žmonių veiklos įtaką želdiniams. Patars, kokius medžius ir krūmus turime gelbėti, kokius verta mieste sodinti ateityje.
Tyrimai tęsis 2 metus. Apžvelgus rezultatus, bendradarbiavimo sutartis gali būti pratęsta.
Mokslininkai darbus pradės jau šį mėnesį.“
Vandens svyravimai kenkia
Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų duomenimis, klimato pokyčius sunkiausiai ištveria ir dėl jų džiūva uosiai bei ąžuolai.
Ąžuolai džiūva dėl sausrų, šalnų, gruntinio vandens lygio svyravimų, foninės taršos.
Ąžuolams nepatinka vandens svyravimai.
Vegetacijos metu ąžuolų lapai išgarina daug vandens. Kai ilgai nėra lietaus, medis gali pradėti džiūti. Dabartinėms vasaroms būdingos užsitęsusios sausros.
Tačiau medžius silpnina ir per didelė dažnai užplūstanti ir vėl nuslūgstanti drėgmė.
Apsilpusius ąžuolus labiausiai pažeidžia grybelinės ligos ir galiausiai numarina vabzdžiai.
