„Paskutiniai gandro pavakariai“, - taip Bitėnų kaimo bendruomenė vadina rugpjūčio pabaigoje rengiamą tradicinę šventę, kurioje žmonės atsikvepia nuo vasaros darbų, ne tik liūdi, bet linksminasi, vildamiesi, kad išskridę gandrai pavasarį vėl atplasnos į savo lizdus šalia jų sodybų.
„Gandrų palydos primena nenumaldomai artėjantį rudenį - šiek tiek graudu. Linksmiau pavasarį, kai jie vėl pradeda sukti ratus virš kaimo.
Bitėnus garsina unikali baltųjų gandrų kolonija - savo lizdus šie paukščiai krauna pušyse. Kiekviename gyvena po du ar tris gandrus. Šiemet pavasaris vėlavo, ieškodami maisto gandrai klampojo po sniegą. Tačiau visi išgyveno, nė vienas jauniklis nebuvo išmestas iš lizdo“, - pasakojo Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Su žiemoti išskrendančiais gandrais lietuviai nuo seno atsisveikindavo rugpjūčio 24-ąją - per Šv.Baltramiejaus dieną. Tikėta, kad gandrams išskridus anksčiau, ruduo bus šaltas ir ankstyvas, žiema taip pat ateis greičiau. Jeigu šie paukščiai užsibūna ir po Šv.Baltramiejaus, tuomet ruduo bus šiltas. Bitėnų kaimo apylinkėse visi gandrų lizdai - jau tušti. Vasarą šalia gyventojų sodybų kleketavo 56 gandrai. Baltasis gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis, gerumo ir laimės simbolis.
Rambyno regioniniame parke šiemet perėjusios 53 gandrų poros išaugino 134 jauniklius. Vietinė populiacija nei didėja, nei mažėja. Lietuvoje gyvena apie 20 tūkst. baltųjų gandrų porų. Savo lizdus jie krauna ąžuolų, liepų, uosių viršūnėse, ant įvairių stulpų. Tik Bitėnuose gandrai kažkodėl pamėgo pušis ir savo įpročių nekeičia.
Susitelkę į būrius lietuviški gandrai skrenda žiemoti į Rytų Afriką.
Nuo Nemuno iki Kenijos arba Ugandos jiems teks nuplasnoti apie 11 tūkst. kilometrų.
Bitėnų kaime septintą kartą vykusioje gandrų palydų šventėje skambėjo šiems paukščiams skirtos dainos, eilės, jumoristinės sakmės, šeimininkės svečius vaišino gardžiais valgiais, širšių medumi su kiaušinių tryniais. Šventės dalyviai apžiūrėjo Rambyno regioninio parko lankytojų centre atidarytą kauniečio skulptoriaus Valdo Bubelevičiaus kūrinių parodą.
Lankytojų centre kaimo bendruomenė vėl prisiminė prieš dvylika metų įsiplieskusį ekologinį konfliktą. Tada kontrabandininkus gaudantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) specialistai buvo sumanę išvaikyti Bitėnų gandrus - jų perimvietėje norėjo pastatyti pasienio ruožo stebėjimo bokštą.
Kovos dėl gandrų vaizdai atgijo kino ekrane - bitėniškius sugrąžino į praeitį tuomet klaipėdiečio žurnalisto Gintaro Vaičekausko sukurtas dokumentinis filmas „Bitėnai ir gandrai“.
„Gandrus išsaugojome, bet kaimas nyksta - liko tik 28 sodybos, kuriose gyvena daugiausiai viengungiai arba senyvos poros. Gandrų dabar - daugiau negu žmonių“, - po filmo peržiūros sielojosi kaimo senbuvė, buvusi pedagogė Birutė Žemgulienė, tuomet su kitais bendraminčiais neleidusi VSAT strategams baidyti Bitėnus pamėgusių sparnuočių.
Šv.Baltramiejų prasmingai pažymėję bitėniškiai ne tik liūdėjo, bet ir džiaugėsi, kad dar gali susiburti, pabendrauti, smagiai pasilinksminti. Kaimo bendruomenė tikisi pavasarį vėl sulaukti baltųjų gandrų.
