„Paskutiniai gandro pavakariai“, - taip Bitėnų kaimo bendruomenė vadina
rugpjūčio pabaigoje rengiamą tradicinę šventę, kurioje žmonės atsikvepia
nuo vasaros darbų, ne tik liūdi, bet linksminasi, vildamiesi, kad
išskridę gandrai pavasarį vėl atplasnos į savo lizdus šalia jų sodybų.
„Gandrų palydos primena nenumaldomai artėjantį rudenį - šiek tiek
graudu. Linksmiau pavasarį, kai jie vėl pradeda sukti ratus virš kaimo.
Bitėnus garsina unikali baltųjų gandrų kolonija - savo lizdus šie
paukščiai krauna pušyse. Kiekviename gyvena po du ar tris gandrus.
Šiemet pavasaris vėlavo, ieškodami maisto gandrai klampojo po sniegą.
Tačiau visi išgyveno, nė vienas jauniklis nebuvo išmestas iš lizdo“, -
pasakojo Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Su žiemoti išskrendančiais gandrais lietuviai nuo seno atsisveikindavo
rugpjūčio 24-ąją - per Šv.Baltramiejaus dieną. Tikėta, kad gandrams
išskridus anksčiau, ruduo bus šaltas ir ankstyvas, žiema taip pat ateis
greičiau. Jeigu šie paukščiai užsibūna ir po Šv.Baltramiejaus, tuomet
ruduo bus šiltas. Bitėnų kaimo apylinkėse visi gandrų lizdai - jau
tušti. Vasarą šalia gyventojų sodybų kleketavo 56 gandrai. Baltasis
gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis, gerumo ir laimės simbolis.
Rambyno regioniniame parke šiemet perėjusios 53 gandrų poros išaugino
134 jauniklius. Vietinė populiacija nei didėja, nei mažėja. Lietuvoje
gyvena apie 20 tūkst. baltųjų gandrų porų. Savo lizdus jie krauna
ąžuolų, liepų, uosių viršūnėse, ant įvairių stulpų. Tik Bitėnuose
gandrai kažkodėl pamėgo pušis ir savo įpročių nekeičia.
Susitelkę į
būrius lietuviški gandrai skrenda žiemoti į Rytų Afriką.
Nuo Nemuno iki
Kenijos arba Ugandos jiems teks nuplasnoti apie 11 tūkst. kilometrų.
Bitėnų kaime septintą kartą vykusioje gandrų palydų šventėje skambėjo
šiems paukščiams skirtos dainos, eilės, jumoristinės sakmės, šeimininkės
svečius vaišino gardžiais valgiais, širšių medumi su kiaušinių tryniais.
Šventės dalyviai apžiūrėjo Rambyno regioninio parko lankytojų centre
atidarytą kauniečio skulptoriaus Valdo Bubelevičiaus kūrinių parodą.
Lankytojų centre kaimo bendruomenė vėl prisiminė prieš dvylika metų
įsiplieskusį ekologinį konfliktą. Tada kontrabandininkus gaudantys
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) specialistai buvo sumanę
išvaikyti Bitėnų gandrus - jų perimvietėje norėjo pastatyti pasienio
ruožo stebėjimo bokštą.
Kovos dėl gandrų vaizdai atgijo kino ekrane -
bitėniškius sugrąžino į praeitį tuomet klaipėdiečio žurnalisto Gintaro
Vaičekausko sukurtas dokumentinis filmas „Bitėnai ir gandrai“.
„Gandrus išsaugojome, bet kaimas nyksta - liko tik 28 sodybos, kuriose
gyvena daugiausiai viengungiai arba senyvos poros. Gandrų dabar -
daugiau negu žmonių“, - po filmo peržiūros sielojosi kaimo senbuvė,
buvusi pedagogė Birutė Žemgulienė, tuomet su kitais bendraminčiais
neleidusi VSAT strategams baidyti Bitėnus pamėgusių sparnuočių.
Šv.Baltramiejų prasmingai pažymėję bitėniškiai ne tik liūdėjo, bet ir
džiaugėsi, kad dar gali susiburti, pabendrauti, smagiai pasilinksminti.
Kaimo bendruomenė tikisi pavasarį vėl sulaukti baltųjų gandrų.