Neseniai vienos sodybos, esančios Vilkaviškio rajone, šeimininkai turėjo nukirsti septynias obelis ir gudobelę. Medžius buvo apėmusi degligė. Jei su šia liga nebūtų kovojama, per sezoną ji sunaikintų 70-80 proc. sodo, nesvarbu, kokio amžiaus šis būtų.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Marijampolės regiono skyriaus vedėja Lilija Pacevičienė teigė, jog šiemet Lietuvoje pastebimas degligės protrūkis.
Klastinga liga įsimeta ne tik į keliasdešimties metų, bet ir į visai jaunus sodus.
Specialistai kol kas negali pasakyti, iš kur ateina ši liga.
"Priežastys yra įvairiausios: vėjas, paukščiai, amarai. Didelių problemų dėl degligės yra Lenkijoje. Joje yra nedaug šios ligos neapimtų zonų.
Žmonės sodinukus turėtų pirkti ne iš atsitiktinių prekeivių, o iš tų sodininkų ar įmonių, kurių veikla yra kontroliuojama.
Degligė didelių nuostolių gali pridaryti per vieną sezoną, todėl būtina ją naikinti nedelsiant", - teigė L.Pacevičienė.
Apie Vilkaviškio rajone esantį šios ligos židinį augalininkystės tarnybai telefonu pranešė neprisistatęs asmuo, matyt, turintis žinių apie šį žaibiškai erškėtinių šeimos augalus pažeidžiantį susirgimą, kurio neįveikia jokie chemikalai.
Specialistai patikrino pranešimą. Laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino -- į gražioje vietoje esančios sodybos maždaug 40-ies metų sodą įsisuko degligė.
Sergančius medžius šeimininkai nukirto ir sudegino. Tik tokiu būdu galima likviduoti ligos židinį.
Vizualiai atpažinti degligės požymius galima, tačiau diagnozę patvirtinti gali tik laboratorijos tyrimai.
L.Pacevičienė akcentavo, jog ši pavojinga liga puola tik erškėtinių šeimos augalus: kriaušes, obelis, svarainius, dyglainius, kaulenius, gudobeles, šermukšnius ir kt.
"Kartais mums skambina žmonės ir praneša apie neva deglige užsikrėtusias tujas, nes šių lapai nugelto. Tujos šia liga niekada neserga, nes jos nepriklauso erškėtinių šeimai", - pabrėžė L.Pacevičienė.
Sunerimti reikia, jei anksčiau minėtų erškėtinių šeimos augalų lapai pajuodo, atrodo lyg apdegę, tačiau nenukrenta; jei šakos ir jauni ūgliai užsilenkia (specialistai tai vadina Šeferdo kabliu); jei ant šakų ar kamienų matosi vėžinės žaizdos. Jose puikiai žiemoja degligės bakterijos.
Pažeisti augalai žūva per metus dvejus. Visos infekuotos augalo dalys gali būti užkratas.
Užkrėstus augalus būtina sudeginti, išrauti jų kelmus. Naikinami ne tik sergantys medžiai, bet ir 10-20 metrų spinduliu augantys dar sveiki.
Marijampolės regione degligės židinių pirmą kartą buvo aptikta 2006-aisiais.
Didelės žalos pridaranti vaismedžių liga Europoje buvo užfiksuota 1957-aisiais ir Lietuvą pasiekė beveik po pusšimčio metų -- 2005-aisiais.
Apskritai pirmą kartą degligė pastebėta XVII a. pabaigoje Amerikoje.
