Neseniai vienos sodybos Vilkaviškio rajone šeimininkai turėjo nukirsti septynias obelis ir gudobelę. Medžius buvo apėmusi degligė.
Jei su šia liga nebūtų kovojama, per sezoną ji sunaikintų 70–80 proc. sodo, nesvarbu, kokio amžiaus jis būtų, rašo „Lietuvos rytas".
Nežino, kas platina
Valstybinės augalininkystės tarnybos Marijampolės regiono skyriaus vedėja Lilija Pacevičienė teigė, jog šįmet Lietuvoje pastebimas degligės protrūkis.
Klastinga liga įsimeta ne tik į keliasdešimties metų, bet ir į visai jaunus sodus. Specialistai kol kas negali pasakyti, iš kur ateina ši liga.
„Priežastys yra įvairiausios: vėjas, paukščiai, amarai. Didelių problemų dėl degligės yra Lenkijoje. Joje yra nedaug šios ligos neapimtų zonų.
Žmonės sodinukus turėtų pirkti ne iš atsitiktinių prekeivių, o iš tų sodininkų ar įmonių, kurių veikla kontroliuojama. Degligė didelių nuostolių gali pridaryti per vieną sezoną, todėl būtina ją naikinti nedelsiant”, – teigė L.Pacevičienė.
Chemikalai neįveikia
Apie Vilkaviškio rajone esantį šios ligos židinį Augalininkystės tarnybai telefonu pranešė neprisistatęs asmuo, matyt, turintis žinių apie šią žaibiškai erškėtinių šeimos augalus pažeidžiančią ligą, kurios neįveikia jokie chemikalai.
Specialistai patikrino pranešimą. Laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino – į gražioje vietoje esančios sodybos maždaug 40 metų sodą įsisuko degligė.
Sergančius medžius šeimininkai nukirto ir sudegino. Tik taip galima likviduoti ligos židinį.
Augalus būtina sudeginti
Vizualiai atpažinti degligės požymius galima, tačiau diagnozę patvirtinti gali tik laboratorijos tyrimai.
L.Pacevičienė pabrėžė, jog ši pavojinga liga puola tik erškėtinių šeimos augalus: obelis, kriaušes, svarainius, dyglainius, kaulenius, gudobeles, šermukšnius.
„Kartais paskambina žmonės ir praneša apie neva deglige užsikrėtusias tujas, nes jų lapai nugelto. Tujos šia liga niekada neserga, nes jos nepriklauso erškėtinių šeimai”, – pabrėžė L.Pacevičienė.
Sunerimti reikia, jei anksčiau nei turėtų erškėtinių šeimos augalų lapai pajuodo, atrodo lyg apdegę, bet nenukrinta.
Jeigu šakos ir jauni ūgliai užsilenkia (specialistai tai vadina Šeferdo kabliu). Jei ant šakų ar kamienų matyti vėžinės žaizdos. Jose puikiai žiemoja degligės bakterijos.
Pažeisti augalai žūsta per metus dvejus. Visos infekuotos augalo dalys gali būti užkratas.
Užkrėstus augalus būtina sudeginti, išrauti jų kelmus. Naikinami ne tik sergantys medžiai, bet ir 10–20 metrų spinduliu augantys dar sveiki augalai.
Atkeliavo iš Amerikos
Marijampolės regione degligės židinių pirmą kartą buvo aptikta 2006-aisiais.
Didelės žalos pridaranti vaismedžių liga Europoje buvo užfiksuota 1957-aisiais ir Lietuvą pasiekė beveik po pusšimčio metų – 2005-aisiais.
Apskritai pirmą kartą degligė pastebėta XVII a. pabaigoje Amerikoje.
