Šiuo metu žvejai mėgėjai privalo suvynioti meškeres. Nuo spalio vidurio nebegalima žvejoti lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir vėžių. Jei koks nors iš šių gyvių atsidurs žvejo kibirėlyje, aplinkosaugininkų pateikti ieškiniai ilgam apkartins gyvenimą.
Bet įsitikinę, kad gamtos apsaugos inspektoriai brakonierius gaudo kurioje kitoje vietoje, žmonės vis dar vagiliauja iš gamtos.
Laimikis apkarto
Už 20 lydekų – kone 40 tūkst. litų. Tokį ieškinį šįmet balandį, per patį lydekų nerštą, užsidirbo Šilutės rajone, Minijos upėje, tinkliniais samčiais lydekas graibę vyrai.
Graibė neapdairiai, pamiršę, kad ichtiologiniuose draustiniuose baudos už žuvų ištekliams daromą žalą patrigubėja.
Per 27 tūkst. litų. Tokio dydžio ieškinį gamtosaugininkai pateikė trims vyrams, pavasarį Nemuno deltoje, Skatulės upėje, tinklais pagavusiems apie pusketvirto kilogramo karosų, 43 kilogramus raudžių, 33 karšius ir lydeką.
Šiemet balandį Tauragėje, Jūros upėje, gaudyklę pasistatę du vaikinai sugavo per 180 upinių nėgių. Už smulkias žuvis, kurių prikaupė vos pusę kibiro, jiems virš galvos pakibo kone 18 tūkst. litų ieškinys.
Bene plačiausiai šįmet nuskambėjo atkaklaus vilniečio istorija. Kartą gamtosaugininkų jau įspėtas vyras į Vilnią ties Užupiu įmerkė meškerę žinodamas, kad jau prasidėjo akcija „Lašiša” ir gaudyti lašišinių žuvų natūraliu masalu nebegalima. Už žuvų jauniklius – 33 nedidelius šlakius ir du marguosius upėtakius – jis užsitraukė protu nesuvokiamo dydžio baudą.
Kone 73 tūkst. litų – tokio dydžio žalą, padarytą žuvų ištekliams, nustatė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija. Kadangi žala didelė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl baudžiamosios atsakomybės kreipėsi į prokuratūrą.
Nori perauklėti
AAplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, didelių baudų ir poveikis didesnis.
„Anksčiau, kai baudos buvo dešimtkart mažesnės, nedaug kas jų paisė. O dabar ne vienas žmogus pagalvoja, ar verta mesti žuvų jauniklius į kibirą arba statyti tinklą, kai išgirsta, kad už kelis kilogramus šlakių jauniklių reikia sumokėti kone 73 tūkst. litų”, – svarstė V.Graičiūnas.
Anot Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, baudos už gamtai padarytą žalą buvo didinamos ne todėl, kad pilnėtų biudžetas, o kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams. Juk brakonieriavimas yra ne kas kita, o vagystė.
Anot K.Motiekačio, iš bado brakonieriauja nedaug žmonių.
Yra buvęs vienas kitas atvejis, kai kaimo vienišiai tinklus į ežerą sumerkė, kad pramistų.
„Tokių – vienetai. Dažniausiai brakonierius gena azartas. Ypač dažnai tai vyksta viliantis, kad pavyks neįkliūti, o įkliuvus – išsisukti.
Žuvys dažniau gaudomos siekiant uždarbio. Juoba kad brakonieriai tinklus meta žinodami, kad bus kam parduoti šviežias ar išrūkytas žuvis.
Baudos – milžiniškos
Šių metų pradžioje įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, numatančios didesnes baudas brakonieriams bei ieškinius už žalą, padarytą medžiojamųjų gyvūnų arba žuvų ištekliams.
Ieškiniai už žvėrių ištekliams padarytą žalą padidinti 10 kartų. Už žalą, padarytą žuvų ištekliams, ieškiniai, atsižvelgiant į žuvų rūšį, padidėjo 3–10 kartų.
ATPK pataisos, kurias rengė Aplinkos ministerija, įteisino ne tik didesnes baudas ar ieškinius, bet ir galimybę konfiskuoti brakonieriams priklausančius nusikaltimo įrankius – ginklus, spąstus, kilpas, tinklus ar meškeres.
Per tris šių metų ketvirčius už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą skirta 311,6 tūkst. litų administracinių baudų. Pernai per tą patį laiką jų brakonieriams skirta apie 340,5 tūkst. litų.
Šiemet sausį–rugsėjį už mėgėjiškos žūklės taisyklių nepaisymą iškelta administracinių bylų, kuriose bendra ieškinių suma sudaro kone 600 tūkst. litų. Pernai per tą patį laiką ieškiniai pasiekė 290 tūkst. litų.
Nusikaltimų mažėja
Pasak K.Motiekaičio, šiemet sausį–rugsėjį iš viso buvo nustatyti 3403 ir medžioklės, ir žvejybos taisyklių pažeidimai. Pernai per tą patį laiką jų būta 3077.
„Didžiausia rykštė – žvejyba tinklais. Mėgėjai apskritai negali jais žvejoti. Atrodo, kad baudos juos atgraso.
Šiemet per pirmąjį metų ketvirtį tinklai neteisėtai buvo naudojami 321 kartą, pernai tokių atvejų pavyko aptikti 837”, – sakė K.Motiekaitis.
Verta paskaičiuoti. Gamtosaugininkų pateiktas ieškinys už sužvejotą karšių jauniklį paprastai siekia 200 litų. Jei į tinklą patenka lydekaitė ar starkių jauniklis, pridedama dar 500 litų. Už ungurį ar šamą – 1000 litų.
Lašišos ir šlakiai šiuo metu migruoja į nerštavietes. Tad sugavus nors vieną jų piniginė suplonėtų 2000 litų.
Negano to, atsižvelgiant į infliaciją, įkainis perskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytą 1,86 indeksą. Ir už lašišą ar šlakį ieškinys padidėja iki 2172 litų.
Atima ir valtį
Konfiskuoti tinklai – ne toks didelis nuostolis. Blogiau – netekti valties. Mat jei tik žmogus nelegaliai žvejoja iš valties, kad ir kokia ji būtų – irklinė, motorinė, pripučiamoji, plastikinė, – ji konfiskuojama.
„Ko tik žmonės neprisigalvoja, kad tik neprarastų valties, – šyptelėjo K.Motiekaitis. – Vieni tinklus meta plūduriuodami ant pripučiamojo čiužinio.
Kiti juos merkia į vandenį ten, kur pasiekia, suklupę ant liepto.
Treti brenda į vandenį kiek įstengia. Jei gamtosaugininkai sučiups, bent neatims valties.”
Brakonieriams neverta puoselėti vilčių, kad tol, kol iš jų bus išieškotos administracinės baudos, nutekės marios laiko ir ateis senaties terminas.
Antstoliai dirba privačiai, tad yra suinteresuoti išieškoti net ir menkiausias baudas – mat taip uždirba šimtą kitą litų atlygio.
„Tad žmonės dėl keleto neteisėtai sugautų žuvų įsipainioja į didelius nemalonumus.
Buvo tokia byla. Sugavome brolius „elektrikus” – tuos, kurie žuvis užmušdavo elektros srove.
Buvo sunkumų išieškant baudas. Primiršome tą bylą per kelerius metus.
Bet netikėtai iš antstolių gavome žinią, kad mirė tų brolių tėvas. Jie pradėjo dalytis paveldėtą turtą. O tėvas turėjo miško.
Tuo momentu ir suveikė sistema: antstoliai areštavo mišką.
Jie paskelbė miško pardavimo aukcioną, kad būtų padengta keleto tūkstančių litų bauda”, – pasakojo K.Motiekaitis.
Lašišų gaudyti jau nebegalima
Spalio 15-oji buvo paskutinė diena, kai žvejai mėgėjai, turėdami žvejybos leidimą, dar galėjo pagauti lašišą ar šlakį. Nuo spalio 16-osios iki gruodžio 31 dienos šias žuvis bet kam ir bet kur draudžiama žvejoti.
Akcija, kuri rengiama nuo 2002-ųjų, skirta lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti.
Lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Starkius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d., salačius – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d., marguosius upėtakius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Vėgėles draudžiama žvejoti nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
