Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) atliktas tyrimas rodo, kad leistinas normas viršijanti tarša nustatyta 40 proc. tirtų senų šiukšlynų ir mažų sąvartynų, 63 proc. buitinių atliekų sąvartynų ir 80 proc. didžiųjų miesto sąvartynų aplinkoje. Visi šie buitinių atliekų sąvartynai jau nebeveikiantys. Dauguma jų – 612 – uždaryti, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Ekogeologiniai poveikio žemės gelmėms tyrimai, kai ištirtas gruntas ir požeminis vanduo, atlikti 212 senųjų sąvartynų teritorijose 2006-2012 metais. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, ribines vertes viršijanti grunto tarša nustatyta 28 senuosiuose sąvartynuose. Dažniausiai gruntas užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais – variu, cinku, nikeliu, švinu, chromu, rečiau – gyvsidabriu ir kadmiu. Beveik pusėje - 103 - tirtų sąvartynų nustatyta gruntinio vandens tarša – daugiausia azoto junginiais ir chloridais, taip pat sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis ir švinas.
Vandens monitoringas 2006-2012 metais buvo atliekamas 101 sąvartyne. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugumos sąvartynų poveikis gruntiniam vandeniui yra lokalus. Tačiau dideli sąvartynai, kuriuose yra palankios hidrogeologinės sąlygos taršai sklaidytis, teršia ir aplinkinių teritorijų gruntinį vandenį. Praėjusių metų duomenimis, 64 sąvartynų (iš 98) gruntiniame vandenyje ribines vertes viršijo kai kurios cheminės medžiagos – amonis, chloridai, nitratai, sunkieji metalai.
Anot ministerijos pranešimo, senieji buitinių atliekų sąvartynai tvarkyti išvežant atliekas ir atkuriant gamtinę aplinką arba buvusias atliekas sutankinant ir perdengiant izoliacinėmis medžiagomis, įrengiant filtrato surinkimo sistemas ir taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau anksčiau į požemį patekusi tarša dar bus kurį laiką juntama.
