Pasak kapines dažnai lankančių žmonių, gandrą jie ten pastebėjo jau senokai. Jis pasirodo tai vienoje, tai kitoje vietoje. Žmonės bandė gandrą pagauti, tačiau nesėkmingai.
Sužinoję apie gandrą, jį pagauti bandė ir Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai, tačiau paukštis, pamatęs besiartinančius gaudytojus, nuskrido.
"Stebėjome jį per žiūronus, jis atrodo sveikas, gali skraidyti. Tačiau į šiltuosius kraštus neskrenda. Gandras iš žmonių prašo maisto ir taip gyvena", - portalui lrytas.lt teigė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.
Gamtininkai nurodo kelias priežastis, kodėl paukštis ilgiau arba visiškai pasilieka Lietuvoje. Gali būti, kad jis gimė vėliau, todėl dar yra per jaunas išskristi, gali būti, kad jis sužeistas arba serga.
Į šiltuosius kraštus taip pat neišskrenda žmonių prijaukinti gandrai. Tokie paukščiai nebendrauja su kitais gandrais, praranda instinktą išskristi.
V.Gustaitis spėja, kad Kauno rajono kapinėse vaikščiojantis gandras yra prijaukintas žmonių. Neseniai toks jau vaikštinėjo prie vieno Kauno prekybos centro.
"Žmonės surenka iš lizdų išmestus gandriukus, juos užaugina ar perduoda mums. Tačiau tokie gandrai praranda instinktus ir paleisti į laisvę jie niekur neskrenda. Kitą žiemą juos vėl atveža mums. Žinoma, dalis žūva", - pasakojo specialistas.
Jis sako, kad šiuo metu dar nėra šalta ir gandrai dar gali pragyventi lauke, juos sunku pagauti.
"Užauginti namuose jie tampa lyg vištos. Labai blogai jei jie poruojasi su kitais gandrais, nes jų palikuonys taip pat gali neturėti instinktų išskristi", - sakė V. Gustaitis.
Praėjusią žiemą vien Kaune buvo priglausta apie 15 Lietuvoje likusių ilgakojų.
