Gilinant ir valant sąnašas iš Klaipėdos uosto akvatorijos, kaskart aptinkama grėsmę laivybai keliančių akmenų, rašo „Lietuvos rytas".
Smiltynės pakrantė netoli Lietuvos jūrų muziejaus nuklota iš dugno išgriebtais įvairių formų rieduliais. Masyviausių akmenų skersmuo siekia nuo 0,8 iki 2 metrų.
Kai kurie rieduliai buvo panaudoti tvirtinant Kuršių marių krantus.
Siūlė apdėti paminklą
Jūrų uosto specialistams gaila trupinti nelengvai iškeltus akmenis, bet krante jiems greitai gali nebeužtekti vietos. Užvirus diskusijoms, ką daryti su riedulių sangrūdomis Smiltynėje, atsirado įvairių nuomonių.
Klaipėdietis statybų inžinierius, mokslų daktaras Petras Vaičiūnas siūlo iš Kuršmarių išgvelbtais akmenimis papuošti taką, vedantį prie Lietuvos jūreivystės pradininko, pirmojo Klaipėdos jūrų uosto kapitono Liudviko Stulpino kapo Smiltynėje. Jam pritaria Lietuvos jūrų kapitonų klubas.
Kiti entuziastai ragina rieduliais nukloti Smiltynės krantinės konstrukcijas, ant kurių iškilo „Albatrosas” – 12 metrų aukščio paminklas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams.
Toks buvo monumento kūrėjų sumanymas, bet jis liko neįgyvendintas. Akmenys – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos nuosavybė.
Mintyse – riedulių parkas
KVJU rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas nė vienos idėjos neatmeta: „Svarstomi ir kiti įdomūs siūlymai, bet pirmiausia reikia susitarti, kuris jų yra geresnis.
Uosto direkcija pasirengusi atiduoti tuos akmenis žmonėms, sumaniusiems gražių darbų. Ledynmečio akmenis galima panaudoti kuriant riedulių parką.”
Pastarosios idėjos autorius – buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, o dabar parlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Politikas įsitikinęs, kad akmenskaldžiams nekiltų ranka trupinti riedulių – geologijos reliktų: „Neprotinga iš jų tašyti antkapius, grindinių plokštes. Išsaugoti akmenys žmonėms primintų ir uosto plėtros istoriją.”
Nemažus pinigus už akmenų iškėlimą sumokėjusiai uosto direkcijai atrodo, kad išgabenus juos į kokį nors kitą Lietuvos regioną klaipėdiečiai nebūtų patenkinti.
Didžiausia problema – surasti visuomenei prieinamą maždaug kelių hektarų ploto erdvę ir ten juos išdėlioti.
Netrūksta ir skeptikų
Panašus nuo Skandinavijos ledynmečiu atbogintų riedulių parkas, dar sovietmečiu įkurtas žemaičio gydytojo Vaclovo Into, veikia Mosėdžio gyvenvietėje (Skuodo r.). Kasmet jį aplanko šimtai turistų.
Kitas Seimo narys paveldosaugininkas Naglis Puteikis vėsina idėjų sumanytojus: „Ar verta eksponuoti viską, kas tik išvelkama iš žemių ir vandenų? Apie aptiktus įdomesnius akmenis, kitus radinius reikia pranešti kompetentingiems specialistams, jie nustatys jų vertę.”
Ir Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė nemano, kad akmenys, net ir su kilmės užrašais, iš karto taps traukos objektais: „Pirmiau menininkai, muziejininkai, kraštovaizdininkai turi sukurti įdomias jų legendas.”
