Prie mieste trykštančių požeminių šaltinių Aleksote, Šančiuose, Kleboniškyje neretai galima pamatyti besibūriuojančius kauniečius. Žmonės semiasi nemokamą vandenį ir teigia, kad jis skanesnis, nei bėgantis iš čiaupo.
Eigulių mikrorajone gyvenantis P.Jucevičius taip pat pastebėjo, kad jo kaimynai dažnai vyksta į Kleboniškio mišką parsivežti šaltinio vandens. Todėl seniūnaitis nusprendė pagaliau ištirti šio vandens kokybę, rašo „Lietuvos rytas".
„Kleboniškyje galima rasti mažiausiai tris požeminius šaltinius. Prie kelių iš jų prieiti sunku. Prie vieno – lengviau. Daugybė žmonių iš jo ir semiasi vandenį, ir jį geria“, – pasakojo vyras.
Šaltinis yra tapęs ne tik galimybe įsipilti vandens, bet ir žmonių susibūrimo vieta.
„Matydamas, kad aplinkinių mikrorajonų žmonės čia bendrauja, sumaniau sutvarkyti šaltinio aplinką, atnaujinti suolus. Tačiau nusprendžiau pirmiausia išsiaiškinti, ar vanduo nekenkia žmonių sveikatai, o tik tada ieškoti lėšų aplinkai pagražinti“, – sakė P.Jucevičius.
Vyras pasakojo, kad norint ištirti vandenį nutiko kuriozas. Vieną mėginį prieš tyrimus netyčia išgėrė jo trejų metų duktė.
„Bijojome, kad mergaitė nesusirgtų. Tačiau jai nieko nenutiko. Taip savu kailiu patikrinome vandens kokybę“, – šypsojosi P.Jucevičius.
Vyras nepagailėjo 100 litų ir kitą vandens mėginį nugabeno tyrėjams. Šie nustatė, kad amonis, nitratai, nitritai leistinos normos neviršija. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų neaptiko. Padidėjęs tik koliforminių bakterijų kiekis.
Tai reiškia, kad vanduo beveik neužterštas, prieš vartojant jį reikia pavirinti.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro priežiūros laboratorijos darbuotojai sakė, kad duomenų, kokį vandenį kauniečiai tiria, nesistemina. Todėl, ar tirti kiti miesto šaltiniai, pasakyti sunku. Tačiau ištirti vandens kokybę gali kiekvienas panoręs gyventojas.
