Bėda tik, kad toks mišinys triskart brangesnis nei valgomoji druska natrio chloridas, kuri veikia ne tik batus, stulpus ir automobilius, bet ir aplinką.
Gatves ir kelius padengus pirmajam sniegui ir ledui, išriedėjo kelininkų technika barstyti druskos ir smėlio bei druskos mišinio. Prasidėjus žiemai labiausiai nerimauja vilniečiai. Miesto valdžia nuolat primena, kad sostinė skolų ir nepriteklių įvaryta į kampą, vos ne bankrotas gresia.
Vilnius dar turi druskos
Ar užteks druskos, smėlio nors pagrindinėms gatvėms pabarstyti, ar jos virs čiuožyklomis, kaip neretai žiemą būna Kaune?
Atrodo, kad nors žiemos pradžiai Vilniui druskos užteks. Apie ilgesnį laiką valdininkai kalbėti nesiryžta. Vadinasi, vilniečiams nepakenks pasimelsti ir net paskambalioti Katedros varpais, kad žiema būtų švelni ir neužtruktų iki balandžio vidurio, kaip praėjusi.
Vilniaus miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas sakė, kad nuo praėjusio sezono liko 2,5 tūkst. tonų druskų, būtent ši druska šiuo metu ir naudojama barstant gatves.
Jau gauta smėlio ir raudonos techninės druskos mišiniui paruošti – 18 tūkst. tonų smėlio ir 1,2 tūkst. tonų raudonos techninės druskos. Šiuo metu sandėliuose taip pat yra 3 tūkst. tonų baltos techninės druskos, iki gruodžio vidurio dar bus pristatyta 5 tūkst. tonų.
Raudonoji druska – tai tas pats natrio chloridas, tik su priemaišomis. Kovai su slydžiu Vilniuje, kelininkų paskaičiavimu, reikia apie 15–17 tūkst. druskos.
Pasiūlė naudoti melasą
Prieš keletą metų Aplinkos ministerija buvo užsakiusi Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU) parengti projektą, kuo būtų galima pakeisti batus, automobilių padangas ir kelio ženklų stulpus graužiančiai druskai.
VGTU Aplinkos inžinerijos instituto Aplinkos apsaugos katedros profesorius Pranas Baltrėnas sakė, kad pirmiausia buvo ištirtas ant kelių barstomos druskos poveikis gamtai ir žmogui.
Druskų ir vandens tirpalai geriasi gilyn į dirvožemį, dalį jo pasisavina augalų šaknys, dalis nuteka į gruntinius ar paviršinius vandenis.
Paaiškėjo, kad druska barstomų teritorijų gruntiniame vandenyje natrio ir chlorido vidutiniai kiekiai viršijo kitų teritorijų kiekį iki 7 kartų.
Į dirvožemį patekusi druska daro poveikį augalams. Druskos sukelia korozinį poveikį (skatina rūdijimą) metaliniams daiktams ir gelžbetoniniams gaminiams, skatina cemento ir betoninių konstrukcijų irimą, asfalto dangos deformacijas. Druskos kaupiasi ant šaligatviu einančių žmonių avalynės, drabužių.
VGTU specialistai patarė kelius barstyti mišiniu, į kurį įmaišoma kenksmingą druskos poveikį mažinanti organinės kilmės medžiaga „Safecote“.
Ši medžiaga susidaro cukraus gamybos metu, ji dar vadinama melasa.
Mišinys per brangus
Į druskos mišinį įmaišius vos 3 proc. šios medžiagos, barstomos medžiagos korozinis poveikis plienui sumažėja net 45 procentais.
Mišinio organinis papildas sumažintų niokojantį druskos poveikį transporto priemonėms ir kitiems metaliniams daiktams.
Perspektyviai galvojant, toks kelių barstymo būdas būtų ekonomiškas: mišinio su melasa reikia 30–50 proc. mažiau, palyginti su tradicine Lietuvoje naudojama natrio chlorido druska.
„Safecote“ neleidžia susidaryti naujam ledui ir ant kelio veiksmingas išlieka iki 7 kartų ilgiau nei tradicinė druska.
Tačiau kitaip nei mokslininkai, valdininkai ir politikai mąsto ne atsižvelgdami į perspektyvą, o tik žiūrėdami, kaip pratempti dar vieną žiemą su kuo mažesnėmis išlaidomis.
„Surašėme visus pasiūlymus, nusiuntėme Aplinkos ministerijai, o toliau – tyla. Mat mišinys su melasa triskart brangesnis nei įprasta druska. Taigi reikia investicijų, kurios atsipirktų, bet tik ateityje“, – aiškino profesorius P.Baltrėnas.
Skandinavai kelius barsto skalda
VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus pastebėjo, kad ant labai apkrautų Lietuvos kelių, kaip pavyzdžiui, magistralės „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“, barstomi geresni, mažiau aplinką ir automobilius veikiantys mišiniai.
„Į tokius mišinius įmaišoma kalcio ir magnio druskos. Jos ir ekologiškesnės, ir žymiai veiksmingesnės, gerai tirpdo ledą. Deja, šios druskos nepigios, o Lietuvoje gana ilgai trunkančią žiemą reikia nubarstyti vien valstybinės reikšmės 21 tūkst. kelių ir apie 60 tūkst. miestų gatvių“, – sakė A.Vaitkus.
Mokslininkai priversti pripažinti, kad dėl menko biudžeto Lietuvoje alternatyvios kelių barstymo technologijos bus įdiegtos dar negreitai. Laimingesnės tokios šalys, kaip Skandinavijos valstybės.
„Ten druska žiemą keliams barstyti iš viso nenaudojama. Barstoma rupia uolienų skalda, ten juk kalnų yra, skaldos jie netaupo“, – pasakojo aplinkosaugos specialistas P.Baltrėnas.
