Esą dėl baisių gyvenimo sąlygų gyvūnai gaišta vienas po kito. Įtarimų gyvūnų globėjams sukėlė ir delfinų transportavimas iš Graikijos, kur jie praleido daugiau kaip dvejus metus.
„Įtarimų dėl netinkamų laikymo sąlygų organizacijai kelia neįprastai didelis delfinų mirtingumo skaičius – iš 21 nelaisvėje laikytų delfinų pusė nugaišo. Didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jūros gyvūnai gali tapti agresyvūs ir sužeisti delfinų terapijoje dalyvaujančius neįgalius ar sergančius asmenis arba užkrėsti juos įvairiomis ligomis“, - teigiama organizacijos išplatintame pranešime.
Delfinai neva gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų. Todėl prašoma atsakingų pareigūnų skubos tvarka patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į delfinų biologinius poreikius bei rūšiai būdingą socialinį jautrumą pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui.
Pagal organizacijos turimą informaciją nuo 1993 iki 2010 metų Lietuvos jūrų muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai. Daugiausia delfinų nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažuose baseinuose. Dauguma nugaišusių delfinų buvo nuo 6 iki 21 metų amžiaus, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža gyvūnų teisių sergėtojų gąsdinimus vadina perdėtais. „Gavome organizacijos pranešimą, tačiau ji pateikė senus duomenis – prieš delfinariumo rekonstrukciją delfinų gyvenimo sąlygos tikrai nebuvo tinkamai užtikrintos, tačiau kol vyko remontas, gyvūnų čia nebuvo, o dabar sąlygos pasikeitė iš esmės. Kol kas patalpų dar neįvertinome, bet tai padarysime artimiausiu metu“, - teigė A.Bauža.
Tarnybos vadovas neabejojo, kad bent minimaliai patogios gyvenimo sąlygos delfinams tikrai užtikrintos, kitaip dalis jų dar nebūtų parskraidinta iš Graikijos.
„Mūsų tarnybos gydytojas nuolat stebi gyvūnų būklę, kol kas jokių problemų dėl delfinų sveikatos nėra užfiksuota. Galbūt gyvenamojo ploto visiems ir nepakanka, tačiau rekonstrukcija bus baigta, tada ir sąlygos pagerės“, - kalbėjo A.Bauža.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė atmeta įstaigai metamus kaltinimus dėl neva netinkamos gyvūnų priežiūros.
"Gabenant iš Graikijos gyvūnams buvo sudarytos kuo natūralesnės aplinkos sąlygos. Išlaikyta atitinkama vandens ir aplinkos temperatūra, delfinai pamaitinti nustatytu laiku. Kiekvieną gyvūną visos kelionės metu prižiūrėjo jų treneriai, taip pat veterinarijos gydytojas. Po kelionės trukęs aklimatizavimosi laikotarpis irgi buvo atidžiai stebimas. Jis, pasak gyvūnų trenerių, praėjo lengvai. Treneriai, ruošdami delfinus pasirodymams, nepastebėjo jokios agresijos ar nerimo požymių", - teigė O.Žalienė.
Jūrų muziejaus direktorės teigimu, delfinariumo rekonstrukcija ir buvo inicijuota siekiant pirmiausia pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. "Jau dabar veikia nauja vandens paruošimo ir valymo sistema. Jos rezultatas matomas plika akimi - vanduo delfinų baseine yra švarus ir skaidrus lyg krištolas. Tai pirmiausia teigiamai įtakoja gyvūnų sveikatą. Lietuvos jūrų muziejus yra įregistruotas Aplinkos ministerijoje kaip zoologijos sodas ir jame gyvenančių gyvūnų gyvenimo sąlygos atitinka visus tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus. Jeigu būtų priešingai, nieks mums neleistų laikyti gyvūnų, – tikino O.Žalienė.
Liepą Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija Vilniuje surengė viešą akciją „Už Europą be delfinariumų“, kuria kvietė pasirašyti peticiją dėl delfinariumų panaikinimo ir uždraudimo Europos Sąjungoje.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A.Bauža abejojo, ar nelaisvėje gimę ir gyvenantys delfinai sugebėtų išgyventi kitokiomis sąlygomis. „Manau, jog juos paleidus į laisvę, žūtis neišvengiama. Uždraudus delfinariumus tektų steigti gyvūnų adaptavimo laisvėje centrus, rengti juos kitokiam gyvenimui“, - įsitikinęs specialistas. A.Bauža užtikrino, jog Klaipėdos delfinariumas tikrai nebus uždarytas, delfinų pasirodymai vyks ir toliau.
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcija prasidėjo 2010 metais. Ją užbaigus, gyvūnams skirtas bendras baseinų plotas padidės tris kartus. Iki 2015 metų bus pastatytas delfinų terapijos centras, įrengtas baseinas po atviru dangumi, kuriame šiltuoju metų laiku vyks edukaciniai delfinų pasirodymai. Viso delfinariumo rekonstrukcijos kaina – 40 mln. litų, didžioji dalis finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu jau investuota apie 16 mln. litų.
