Aplinkos ministro Valentino Mazuronio pavedimu specialistai parengė Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano projektą. Jo tikslas – sureguliuoti minėtų paukščių populiacijos dydį, siekiant sumažinti jų daromą žalą saugomoms teritorijoms, žuvininkystei, miškininkystei.
Projekte numatyta, kad didžiųjų kormoranų populiacijos dydis Lietuvoje turėtų būti ne daugiau kaip 2000 perinčių porų. Tai turėtų būti pasiekta iki 2018 metų. Šiuo metu šalyje peri apie 5400 didžiųjų kormoranų porų.
V.Mazuronio teigimu, kormoranai iš saugomų paukščių virto keliančiais grėsmę Lietuvos gamtai. Jų naikinami miškai ir žuvų ištekliai verčia sunerimti.
Pagal dokumentą, kormoranų populiacija gali būti reguliuojama, kai perintys paukščiai iš lizdų baidomi naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones: kabinant veidrodinius siluetus ar rutulius, ištempiant lengvai pastebimus laidus, naudojant vizualius repelentus, atbaidančių juostų eiles, manekenus bei baidykles, naudojant kormorano pavojaus balsą imituojančius garso įrašus, taip pat įvairių triukšmų bei šūvius ir (ar) juos primenančius garsus, signalines raketas, pirotechnikos priemones, signalizaciją, ultragarsą.
Be to, kiaušiniai dėtuvėse gali būti apipurškiami ar aptepami specialiomis medžiagomis.
Projekte numatyta ir galimybė medžioti didžiuosius kormoranus.
Pagrindinės perinčių didžiųjų kormoranų kolonijos yra Juodkrantėje, Elektrėnų mariose, Drūkšių ežere, Prienų rajone ties Naudžiūnų kaimu, Lukšto ežere, Briedžių saloje Rusnėje. (BNS, LR)
Minta žuvimis
* Didieji kormoranai daugiausia minta žuvimis, taip pat vėžiagyviais, varliagyviais, moliuskais ar paukščių jaunikliais.
* Didžiųjų kormoranų racione dominuoja vidutinio dydžio menkavertės žuvys (10–25 cm), daugiausia kuojos, pūgžliai, ešeriai, vienas paukštis vidutiniškai per dieną suvartoja apie 500 gramų maisto.
* Lietuvoje jau XVIII amžiuje buvo žinomos ir aprašytos dvi didžiųjų kormoranų kolonijos, bet XX amžiuje didžiųjų kormoranų kolonijos Lietuvoje išnyko. 1985 metais pirmoji perinti didžiųjų kormoranų pora aptikta Elektrėnų vandens saugyklos saloje.
* Šių paukščių daroma žala pasijuto 1995–2000 metais – Kuršių mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje pradėjo nykti sengirė.
