Vienąkart taip jau buvo, ir „Ūkininko patarėjas“ apie tai rašė praėjusių metų lapkritį. Griovį pavertė upe
Nemunėlio Radviliškio seniūnijos ūkininkas Romualdas Misevičius, dalyvaudamas Kaimo plėtros programos priemonėje „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), išvalė 6,4 km melioracijos griovio, kuris, aplinkosaugos specialistų vertinimu, yra ne griovys, o Žemosios Gervės upė, ten iškirto saugotinus baltalksnius ir beržus, išarė upės apsaugines juostas, nupurškė chemikalais, dėl to atseit nukentėjo gamta, išdvėsė žuvys.
Buvo atlikti suinteresuotų tarnybų patikrinimai, surašyti pažeidimų aktai ne tik ūkininkui, bet ir Biržų rajono savivaldybei, kuri išdavė sutikimą ūkininkui dalyvauti melioracijos griovių tvarkymo programoje.
Po šio įvykio savivaldybė sustabdė ūkininkų paraiškų teikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, raštu kreipėsi į atsakingas šalies institucijas, Vyriausybę, Seimą, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, kad išaiškintų, kaip vykdant savivaldybėms pavestas valdžios funkcijas nenusižengti įstatymams.
Neeiliniame tarybos posėdyje - krūmų reikalai
Ministerijos savo darbus planuoja neskubėdamos, ūkininkams to neleidžia gamta ir sveikas protas, reikia daryti, kas būtina negaištant kasdien.
Dar pati metų pradžia, o Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys sako jau turintis visą šūsnį ūkininkų prašymų leisti tvarkyti melioracijos griovius, iškirsti krūmynus.
„Po tos Misevičiaus istorijos žmonės baiminasi sankcijų, klausia, ką daryti. Savivaldybėje tarėmės, diskutavome. Pagal dabar galiojančią tvarką, saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti leidimus išduoda savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius, bet tam reikia rengti projektus, gaištamas laikas, nepigiai kainuoja, žmonės piktinasi.
Apsispręsta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą, todėl praėjusią savaitę buvo sušauktas neeilinis rajono tarybos posėdis“, - apie svarbų ūkininkams naujausią vietos politikų sprendimą pasakojo R. Šikšnys.
Pakeistas Biržų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų rajono tarybos sprendimu 2012 m. spalio 28 d., vienas punktas.
Numatyta, kad tais atvejais, kai kreipiamasi dėl leidimo išdavimo krūmams ar medžiams kirsti melioracijos griovių šlaituose ir jų apsaugos zonose ir ant visų melioracijos įrenginių ir statinių (slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių, tiltų), griovių ir sureguliuotų upelių šlaituose, kai yra melioracijos įrenginio ar statinio buvimą įrodantys dokumentai (projektinei dokumentacijai), taip pat drenažu nusausintuose plotuose, kai krūmų ir medžių šaknys kelia pavojų melioracijos statiniams funkcionuoti, tada leidimus išduoda Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius R. Šikšnys.
Tačiau ar šios pataisos užteks gamtą saugantiems kruopštiems aplinkosaugos pareigūnams? Savivaldybės vyresnysis specialistas R. Šikšnys įsitikinęs, kad bent jau ūkininkams bus ramiau, be to, ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje biržiečių politikų sprendimo neužprotestavo, vadinasi, jis teisės aktams neprieštarauja, kita vertus, ką gi reikštų savivalda Lietuvoje, jeigu neliktų jokios valios patiems ką nors nuspręsti?
Sukruto ir ministerijos
Biržiečių politikų sprendimui būta paskatos, juos padrąsino gruodžio viduryje savivaldybėje gautas žemės ūkio viceministrės Leokadijos Počikovskos pasirašytas raštas, atsakymas į rajono merės Irutės Varzienės raštą, išsiųstą po įsimintinos istorijos su ūkininko R. Misevičiaus melioracijos griovio tvarkymo projektu.
Viceministė informavo, kad gruodžio 6 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas „Dėl medžių, augančių ant melioracijos įrenginių ir statinių, griovių šlaituose, kirtimo, kai yra melioracijos įrenginio ar statinio buvimą įrodantys dokumentai“. Pasitarime dalyvavo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, VĮ Valstybės žemės fondo, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovai.
Pasitarime derintos nuostatos dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, reglamentuojančių ūkinę veiklą paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje pakeitimo, vietoje visiško draudimo ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus želdinius ir krūmus, nutarta leisti juos kirsti turint leidimą, išduotą Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat nutarta patikslinti teisės aktų, nustatančių saugotinų želdinių kirtimą, nuostatas, leidžiant kirsti želdinius ne tik melioracijos griovių šlaituose ir jų apsaugos zonose, bet ir ant visų melioracijos įrenginių ir statinių (slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų ir t.t.).
Žemės ūkio ministerija jau pateikė Aplinkos ministerijai derinti LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
Pasitarė, sutarė, žada pakeisti. Būtų gerai, kad neuždelstų, kad nereikėtų ūkininkams naktimis nemiegoti, bijoti konfliktų ir nuobaudų, aiškinantis dalykus, kurie lengvai suvokiami, jeigu tik sugebama mąstyti, ne tik įstatymo raide mojuoti.
Šiuokart tenka apgailestauti, kad biržiečiams teko savo kailiu iškentėti teisės aktų broką, įstatymų kūrėjų klaidas ir žioplumą.
