Pamaryje laukiama didžiojo stintmečio

Atšalus orams, ant Kuršių marių ledo ėmė rinktis poledinės žūklės mėgėjai. Nors kol kas iš ekečių pavyksta ištraukti vos vieną kitą nedidelį ešerį, žvejai neabejoja, jog tuoj pasirodys ir gausesni stintų būriai.

Mokslininkų teigimu, kol kas stintų ištekliai Lietuvos vandenyse neišsemiami.<br>E.Petkutės nuotr.
Mokslininkų teigimu, kol kas stintų ištekliai Lietuvos vandenyse neišsemiami.<br>E.Petkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Jan 23, 2014, 3:46 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 4:40 AM

Žūklautojų antplūdžiui rengiasi ir Neringos savivaldybė, šią savaitę į žvejų pamėgtas vietas pastačiusi šiukšliadėžių ir paskelbusi, jog žada bausti tuos, kurie savo žvejybos vietas paliks nesutvarkytas. Po poros savaičių Aplinkos ministerija skelbs atvirą stintų žvejybos kvotų skirstymo konkursą. Vasario viduryje paaiškės, kam atiteks žvejybos stintų kvotos Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Skirstydama žvejybos kvotas, ministerija žada atsižvelgti į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, kitas svarbus kriterijus laimėtojams – ar jie tinkamai vykdo mainais už ES paramą prisiimtus įsipareigojimus.

Praėjusių metų pradžioje aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo padidino stintų sužvejojimo kvotą.

Iki tol vienam žmogui per parą buvo leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kilogramus šių žuvelių. Įsakymui įsigaliojus, per parą leidžiama ištraukti iki 10 kilogramų stintų.

Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į žvejų prašymus. Tačiau ministerijos specialistai pirma pasitarė su mokslininkais. Šie patikino, jog didesnė kvotos nesukels neigiamų padarinių šių žuvų populiacijai.

Pastaruoju metu Klaipėdos žvejai senbuviai ėmė nuogąstauti, kad siekdami praturtėti verslinės žvejybos atstovai gausiai gaudo ir smulkias, dar nė karto neneršusias stintas. Esą dėl to ateityje stintų mūsų šalies vandenyse apskritai gali nelikti.

Tačiau Rusnėje gyvenantis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys mano, jog didžiausią grėsmę stintų populiacijai kelia ne vis didesni sugaunami jų kiekiai, bet Kaliningrado srityje kylanti atominė elektrinė, kurios reaktoriams aušinti planuojama naudoti Nemuno vandenį. Dėl to neišvengiamai kils jo temperatūra. Tam, kad stintos galėtų neršti, mokslininko teigimu, joms būtinas pakankamai vėsus vanduo, nes tai šaltamėgės žuvys.

2011 metais Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pagautas rekordinis laimikis – apie 420 tonų stintų. Tai beveik keturiskart daugiau nei prieš tai buvusiais metais ir daugiausiai per visą Lietuvos žvejybos istoriją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.