Ežiai iš žiemos miego budinasi nuo kovo vidurio iki pat balandžio pradžios. Būna, jog ežiai pabunda viduržiemį, tačiau taip atsitinka dėl neįprastų aplinkos veiksnių: staiga į viršų šoktelėjusios oro temperatūros ar triukšmo. Įprastai ežiai miega ūkiniuose pastatuose, po stogais ar lentomis. Ten juos gali pažadinti net ir lietaus vanduo. Žiemos miego metu nukrinta ežių kūno temperatūra, suretėja širdies darbas. „Jei kas nors juos pažadina, jie pradeda eiti, tik nežinia kur. Čia kaip pažadinti žmogų antrą valandą nakties ir paklausti, kur eini“, – teigė S.Paltanavičius.
Žiemą pabudę ežiai dažniausiai nugaišta. Tiesa, ežius gali išgelbėti žmonės. Pamatę per anksti pabudusį ežį, nuneškite jį į tamsią, vėsią patalpą, pavyzdžiui, sandėliuką, padėkite jį ant šieno, į dubenį įpilkite vandens ir duokite kelis nedidelius gabalėlius šviežios, termiškai neapdorotos mėsos be jokių prieskonių. Gamtininkas perspėjo, kad jokiu būdu neduotumėte ežiui pieno, mat tai būtų gryni nuodai. „Nuo spalio mėnesio nieko neėdęs ežys paragavęs pieno apsinuodytų“, – tikino S.Paltanavičius.
Praėjus kelioms dienoms ramybėje palikti ežiai turėtų vėl užmigti. Jei neužmigs, būtina juos prižiūrėti ir stebėti, kad netrūktų vandens ir maisto. Taip sulaukti pavasario ir paleisti ežį į gamtą.
Kaip teigė gamtininkas S.Paltanavičius, ežiai kol kas turėtų miegoti ir laukti tikrojo pavasario. Pabudę vasario mėnesį jie patys neras jokio maisto, mat šie gyvūnai minta varlėmis, vabzdžiais ir sraigėmis.
