Paaiškėjo, kam atiteks stintų ir kitų žuvų žvejybos kvotos Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.
Skirstant žvejybos kvotas buvo atsižvelgiama į žvejybos verslo tame regione istoriškumą, žvejybos įmonių priklausymą žvejybos verslą vienijančioms asociacijoms, ES paramą gavusių žvejybos įmonių įsipareigojimų vykdymą.
Žvejybos kvotas Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose skirstė Aplinkos apsaugos agentūros sudaryta komisija.
Atsižvelgus į vietos žvejų nuogąstavimus nuspręsta, kad dalis žvejybos įrankių jiems turi būti išdalyta be konkurso.
Vasario 19 dieną Kuršių mariose žvejojusioms įmonėms didelė dalis žvejybos įrankių nustatyta tvarka buvo skirta be konkurso.
Be konkurso skiriama iki 15 tinklinių vienetų žvejybos įrankių kvota arba 50 procentų naudotojo turėtos žvejybos įrankių kvotos. Už šiuos įrankius naudotojai į Aplinkos apsaugos rėmimo programą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti privalės sumokėti pradinę įrankių kainą – 23 tūkst. 7 litai.
Vasario 21 dieną minėta komisija trejiems metams skyrė stintų žvejybos kvotas Nemuno žemupyje konkurso būdu. Buvo skirstomi 105 stintiniai traukiamieji tinklai 60 vietų.
Paskirstyti 73 tinklai į 42 stintų žvejybos vietas. Į 32 tinklus 18 vietų pretendentų nebuvo. Už paskirtus stintinius tinklus konkursą laimėję naudotojai į Aplinkos apsaugos rėmimo programą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet privalės sumokėti 30 tūkst. 188 litus.
Vasario 26 dieną paskirstytos žvejybos kvotos Kuršių mariose. Konkursą laimėję naudotojai į Aplinkos apsaugos rėmimo programą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti privalės sumokėti 84 tūkst. 554 litus.
Už kvotas gautos lėšos pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą ir naudojamos žuvų ištekliams atkurti, saugoti ir tirti.
Šiuo metu žvejai verslininkai, ketinantys žvejoti Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, jau gali sėkmingai planuoti savo veiklą, organizuoti numatomus darbus ir ruoštis žvejybos sezonui.
