Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų, o pareigūnai - nuo 400 iki 1,2 tūkst litų bauda. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą. Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Šiemet atvirose teritorijose jau kilo 172 gaisrai. Pernai ugniagesiai iš viso užgesino 4 tūkst. 350 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginusių daugiau nei 4 tūkstančius hektarų.
„Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių“, - teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Siekiant užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas, kurių metu techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės ir kita informacija. Ji bus kaupiama ir saugoma, o esant būtinybei pateikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant paramos išmokos klausimus.
