Yrantys šlaitai – tiksinti bomba

Ant šlaitų gyvenantys kauniečiai grožisi miesto panorama, o palijus ar prasidėjus polaidžiui baiminasi nuošliaužų grėsmės. Šlaitams sutvirtinti trūksta lėšų.

Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė

Mar 2, 2014, 3:19 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 7:14 PM

Aleksoto mikrorajone gyvenantys žmonės vėl pajuto nuošliaužų grėsmę. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Dėl anksti pradėjusio tirpti įšalo atsivėrė požeminių ertmių, ir dalis ties Veiverių gatvės 46-uoju namu esančio šlaito prieš keletą dienų nuslinko žemyn.

Slenkantys šlaitai grasina ir vaizdingose pašlaitėse įsikūrusiems Žaliakalnio gyventojams, ir net Kauno „Žalgirio“ arenai.

Neatlaikė betoninė siena

Veiverių gatvėje pasislinkus šlaitui sugriuvo nemaža dalis apie pusantro metro aukščio betoninės sienos, pastatytos maždaug 5 metrų atstumu nuo namo, kuriame gyvena 8 šeimos.

Nors žmonės nenukentėjo, gyventojai iškvietė Aleksoto seniūnijos bei Civilinės saugos skyriaus darbuotojus.

Specialistai nustatė, jog prieš kelis dešimtmečius statytas šlaito sutvirtinimas jau buvo suskilęs ir byrėjo. Prasidėjus atlydžiui žemė grėsmingai pajudėjo, ir siena neatlaikė.

„Šiuo metu didelio pavojaus nėra, todėl gyventojai iš namo skubiai nebus iškeldinami. Tačiau Gyvenamojo fondo skyrius artimiausiu metu spręs, ar šioje vietoje žmonėms apskritai saugu gyventi, o Miesto tvarkymo skyrius rūpinsis šlaito tvirtinimu“, – kalbėjo Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus.

Prireikė vieno milijono litų

Slenkantys Aleksoto šlaitai yra viena didžiausių šiame mikrorajone gyvenančių kauniečių bėdų. Šlaitai nėra tvirti šalia Nemuno, Marvelės ir Jiesios upių. Problema būtų išspręsta šlaitus sutvirtinus, tačiau šių darbų imamasi tik ypatingais atvejais.

Pavyzdys – Karkazų Rato gatvė, kurios gyventojai jau kurį laiką nesibaimina, kad nugarmės į Jiesią su visu turtu. Prieš kelerius metus tokios nelaimės jie vos išvengė.

2006 metais po stiprios liūties šlaitas taip nuslinko, kad Karkazų Rato gatvės 4-asis ir 6-asis namai atsidūrė ant prarajos krašto.

Jiesios galias pažaboti ir jos šlaitus sutvirtinti padėjo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauta beveik milijono litų parama.

Kalvą tvirtino iš naujo

Manyta, kad jau susidorota ir su šalia S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto slinkusio Marvelės upės šlaito, kuris 2003 metais buvo sustiprintas iš Gamtos apsaugos fondo lėšų, bėda. Darbams tuomet skirta beveik pusė milijono litų.

Tačiau po kelerių metų kalva vėl pradėjo judėti, ją teko tvirtinti iš naujo. Šiems darbams skirta dar 15 tūkst. litų.

Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė pastebėjo, jog nuošliaužos žmonėms grasina ne vien dėl gamtinių sąlygų.

„Šlaitų slinkimą skatina ir tai, kad šiame rajone ne visur įrengta lietaus surinkimo sistema, o vandens pralaidos daugelyje vietų užkimštos smėliu ar buitinėmis atliekomis“, – kalbėjo seniūnė.

Slenka ir vadinamoji Brazilka

Griūvantys šlaitai kelia nerimą ir Žaliakalnio mikrorajono gyventojams.

Šios miesto dalies seniūnas Bronius Girdauskas sakė, jog daugiausia problemų kyla P.Kalpoko, Nuokalnės ir Vaižganto, Biržų gatvėse. Kenčia ir vadinamosios Brazilkos gyventojai. Šlaitus labiausiai ardo dėl nesutvarkytos nuotekų sistemos laisvai sruvenantis lietaus, atolydžio ir kanalizacijos vanduo.

Ne vienus metus pavojaus varpais skambina ir Širvintų II tako gyventojai, tačiau į jų šauksmą taip niekas ir neatsiliepia. Šlaitais bėgantį vandenį žmonės bando sulaikyti kaip išmanydami – stato medinius ir betoninius užtvarus, krauna akmenis.

„Kol nebus įrengta nauja uždara kanalizacijos sistema, šlaitais tekės juos ardantys nuotekų upeliai“, – sakė seniūnas.

Svarbu pamatai

Rimantas Giedraitis

Architektas

„Gyvenimas ant šlaitų turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Pirmiausia reikia įvertinti tai, kad namai statomi ne ant tvirto pagrindo – uolų, kaip kokioje nors Ispanijoje ar Graikijoje. Kaune daugumą šlaitų sudaro molis, o viršuje – smėlis ir medžių šaknys. Dėl šios priežasties jie po žiemos ar smarkesnės liūties pradeda slinkti žemyn.

Prieš pradedant statyti būstą ant šlaito reikia atminti, kad statyba čia bus brangesnė nei lygioje vietoje. Pradėti reikia nuo žemės tyrimo. Paskui būtina galvoti apie tvirtų pamatų ar polių įrengimą. Dažniausiai reikia gręžtinių pamatų, sukabintų į vieną konstrukciją. Žmonės turi pagalvoti ir apie patikimas tvoras, kurios ne tik juostų jų namą, bet ir sutvirtintų šlaitą. Ne mažiau svarbios ir tinkamai įrengtos komunikacijos, kitaip nuotekos paspartina šlaito irimą.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.