E.Kasparaitienė gyvena prie pat Pašešupio parko, kuriame dažniausiai vedžioja savo šunį.
„Grįžusią į namus šuo visada linksmai pasitikdavo. Tą dieną jis net nepriėjo, buvo vangus, neėdė. Supratau, kad iš paupio parsinešėme didelę bėdą.
Buvo penktadienio vakaras, vos suradome veterinarą, kuris sutiko mums padėti. Gydytojas sakė, jei būtume kreipęsi po savaitgalio, šuo būtų nebeišgyvenęs. Kas tris valandas Bičui leidau antibiotikus. Šuo pasveiko.
Šiame parke vasarą labai retai pjaunama žolė – vieną kartą per sezoną. Jei matau, jog žolė gerokai paaugusi, šuns į pievas nevedu.
Savo šuniui dedu specialų antkaklį, kuris apsaugo nuo erkių.
Mano viena draugė susirgo Laimo liga po riešutavimo“, – pasakojo E.Kasparaitienė.
Veterinarė Ineta Juodsnukienė teigė, jog erkėmis apkibusių gyvūnų – dažniausiai šunų – šiemet klinika sulaukia kasdien.
Praėjusiais metais iš vieno šuns kūno klinikos veterinarės ištraukė net 50 erkių.
Tai, jog daugėja erkių platinamomis ligomis sergančių žmonių, patvirtino ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Loreta Radzevičienė.
Praėjusiais metais Marijampolės apskrityje Laimo liga susirgo 40, o erkiniu encefalitu – 4 žmonės.
„Trečdalis persirgusiųjų dažniausiai lieka neįgalūs, mažiau darbingi“, – sakė L.Radzevičienė.
Informacijos, kaip saugotis erkių, kaip įsisiurbusią teisingai ištraukti, yra pakankamai, apie tai nuolat primena ir žiniasklaida.
Į miškus, nešienautas pievas derėtų eiti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, kelnių klešnes sukišti į kojines, kaklą aprišti skarele.
Po iškylos gamtoje grįžus į namus, būtina apžiūrėti visą savo ir augintinio kūną.
Voragyviams priklausančios erkės neturi akių ir minta tik krauju. Savo auką jos atskiria pagal kvapą bei skleidžiamą kūno šilumą. Lėtai ropodama aukos kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur daugiau kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis.
Oda ropojanti erkė, jei dar nebuvo įsisiurbusi, negali užkrėsti jokia liga.
Marijampolės visuomenės sveikatos centro atlikti daugiamečiai tyrimai apskrityje parodė teritorijas, kuriose labiausiai paplitusios ligas pernešančios erkės.
Į šį sąrašą patenka gražiausi bei dažniausiai lankomi gamtos kampeliai: Kazlų Rūdos apylinkės, Ąžuolų Būdos ir Jūrės girininkijos miškai, Gudelių apylinkių Rudėnų miškai, Igliaukos apylinkių Varnabūdės ir Sasnavos girininkijos, Kalvarijos girininkijos, Jurgežerių apylinkių miškai, Iglės ežero poilsio zona.
Šakių rajone ligas pernešančių erkių yra Lukšių seniūnijos Liepalotų miškuose, Vilkaviškio rajone – Podvarko poilsiavietė, Stirniškių miške, Vištyčio apylinkių poilsiavietėse. ˙
