Žvejus nuvylė šių metų stintų derlius

Šilti rūkai sklaidosi virš Nemuno žemupio po eilinės žvejų darbymečio nakties. Ir vėl – kone bergždžios, nors savaitgalis buvo šiltas, sąlygos stintų migracijai į aukštupio nerštavietes geros.

Daugiau nuotraukų (1)

Aldona Aleksėjūnienė

Mar 23, 2014, 6:38 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 4:40 AM

Bet į tinklus jų vis dar įkliūva mažai, ir džiugesiu pamario vyrai, už konkursines žūklavimo vietas pakloję nemenkus pinigus, netrykšta. Lūkesčiai gerai uždirbti per stintmetį net nepradėjo pildytis.

„Nieko stebėtino, kad šiemet stintų laimikiai yra menkesni, nei pernykščiai ir ypač užpernykščiai. Tai įprastas reiškinys - šių žuvų populiacija tik maždaug kas ketveri metai būna labai gausi“, - sako ichtiologijos mokslų daktaras rusniškis Arvydas Švagždys.

Pasak šio mokslininko, neseniai stebėjusio traukiamus tinklus, valkšnose jau spurda daug stintelių. Jos yra smulkesnės už stintas, o jų pasirodymas reiškia, kad stintų gausos tikėtis šį pavasarį jau neverta. Stintmetis eina į pabaigą.

Tad keliolika pamario įmonių, sumokėję už pakrančių vietas ir žvejybos kvotas nemažus pinigus, dabar jaučiasi it musę kandę. Kai kurios džiauna tinklus ir plaukia į Kuršių marias gaudyti kuojų, karšių ir sterkų. „Statomaisiais tinklais laimikiai garantuoti, uždarbis – taip pat“, - sako vyrai.

Žvejai kalba, kad Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, pasišovęs daug ką pakeisti žvejybos versle, turėtų susirūpinti ir stintų išteklių būklės tiriamuoju darbu. „Kai konkurse parduoda miško biržę, medienos tūris yra beveik aiškus, o už žūklavietę mokam kaip už aklą vištą“, - kalba vyrai.

Pamario žvejai šiemet atkreipė dėmesį, kad Skirvytės upėje, kuria eina Lietuvos - Rusijos federacijos Kaliningrado srities siena, šiemet žvejoja žymiai daugiau rusų grandžių.

„Net prie upės žiočių, kur yra rezervatinė Nemuno deltos regioninio parko(NDRP) dalis,o žūklė uždrausta. Bet rusai semia,vos spėja iš Kuršmarių stintų tuntai pajudėti per žiotis aukštyn. Ir turi pilnus tinklus, nes griebia pirmi“,- piktinosi.

Rusnėje, senu papročiu vadinamoje Lietuvos žvejų sostine, šį savaitgalį vis tiek kvepėjo žuvimi. Iš rūkyklų virto balti juodalksnių dūmai, o prie jų triūsiantys vyrai buvo geros nuotaikos.

Vieni jau traukė garuojančias, rausvai nuskrudintas karšių išklotines ir ruošė jų vieton krauti ant sieto lentynų mėsingus jūrų ešerius. „Nusipirkome, išdarinėjome, prieskoniais įtrynėme, bus skanu, valgyti paprasčiau nei karšį - tik stuburkaulio kaulas išmestinas“, - aiškino vienas iš rusniškių.

Bet už 10 litų pirkau karšį – kad seilės nevarvinčiau nuo karšto aromato. Kitoje rūkykloje baigiamus skrudinti karšius šeimininkas ketino keisti nėgėmis – Rusnės kulinarinio paveldo „vinimis“. „Turim ir šviežių stintų, jei ką“,- atskleidė savo amato lobius du pagyvenę vyrai.

Nors Nemuno žemupys nuo stintautojų antplūdžio nedūsta, bet savaitgaliui į Rusnę iš tolimiausių Lietuvos vietų pažvejoti atvykusiųjų nestigo.Kaip kasmet, malėsi išklampotais keliais. Jų tvarkymui seniūnija negauna tiek lėšų, kiek reikia, NDRP – taip pat. Tad gerėjančio vaizdo paupiais- nedaug.

Bet labiausiai akį rėžia tuščių butelių ir skardinių krūvos visais pašaliais. Nors pensininkas Povilas ministrą V.Mazuronį, mygantį nevalas žvejus kuopti prišnerkštus plotus, ir vadino vertu ordino.

„Aš štai surinkau apie save, tik išmesti nėra kur, konteinerių prie kelio neliko, kur pernai buvo. Teks vežtis svetimas šiukšles savo automobiliu į konteinerį prie namų“, - sakė karšį nuskutęs žmogus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.