Šeštadienį sostinėje užtemo Senamiesčio gatvių apšvietimas ir Gedimino prospekto šviesos, Katedros aikštėje liko šviesti tik akcijos organizatorių „Žemės valanda“ Vilniui dovanojama žvakelių mozaika. Iš beveik 1000 žvakelių bus sudėliotas Žemės valandos simbolis 60+ bei Europos žemyno kontūras, kurio skersmuo siekė 20 metrų.
Akcija „Žemės valanda“ yra didžiausia žmonijos istorijoje
savanoriška aplinkosaugos iniciatyva. Jos tikslas - išreikšti
susirūpinimą dėl pragaištingų žmogaus veiklos padarinių gamtai.
Šiuo simboliniu geros valios aktu kviečiama susimąstyti, ką
kiekvienas galime padaryti, kad sumažintume neigiamą poveikį mus
supančiai aplinkai.
Visuotinę pilietinę akciją „Žemės valanda“ organizuoja Pasaulio
gamtos fondas (WWF).
Lietuva prie šios akcijos prisideda penktą kartą. 2010 m.
startavusi Druskininkuose, „Žemės valanda“ išsiplėtė ir į kitus
miestus.
Šiemet be didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių
ir Panevėžio, akcijoje dalyvauja Druskininkai, Kretinga, Raseiniai,
Biržai, Telšiai ir Marijampolė.
Išorinį pastatų apšvietimą užtemdė Prezidentūros rūmai,
Gedimino pilis, Valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis muziejus,
žvakių šviesos aplinką kurs viešbučiai ir restoranai.
Pasaulyje „Žemės valanda“ prasidėjo nuo vieno miesto - 2007
metais Sidnėjuje pirmą kartą 2,2 milijono žmonių išjungė šviesas,
taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Vėliau ši aplinkos apsaugai
skirta kampanija tapo globalia ir 2012-aisiais joje jau dalyvavo
6525 miestai iš 150 šalių. Vienai valandai užgeso net Eifelio
bokštas, Brandenburgo vartai, Atpirkėjo Kristaus statula, Indijos
vartai, Karaliaus rūmai Bankoke, Didžioji Sinagoga Budapešte ir
daugelis kitų.