„Net minties tokios nebuvo, kad jau yra šitų šlykščių padarų“, - klausimas, ar, traukdami pasivažinėti po parką pasipurškė kokių nors repelentų nuo erkių, Ričardą taip pat privertė nuo žemės pakelti dviratį.
„Turiu draugą, kuris, būdamas 22 metų, susirgo erkiniu encefalitu. Erkių platinamo užkrato sukeltas smegenų uždegimas - sunkus. Ilgai tas mano bičiulis ligoninėje gulėjo. O ir po to kone pusmetį buvo paliegęs“, - prisiminė Tomas.
Parkuose žmonių - sausakimša
Atrodo, kad visi daugiabučiuose gyvenantys žmonės šį sekmadienį, kaip ir vakarykštę dienai, užplūdo ne tik sostinės Senamiestį, Bernardinų ir visus kitus miesto parkus.
Kol saulė ritinėjosi dangumi, Vingio parke bėgančių, važiuojančių dviračiais, riedančių riedučiais, spardančiais futbolo kamuolį ar tiesiog bevaikštinėjančių žmonių – tiršta.
Ar jie, traukdami į parką, pagalvoja apie jų ten tykančias erkes? Encefalito ar Laimo ligos grėsmę? Mat visuomenės sveikatos specialistai kalte kala į galvą, kad sostinės Vingio parkas yra ta vieta, kur erkių yra ypač daug. Kadangi šiemet pavasaris ankstyvas, erkės tapo gyvybingos iš karto, vos tik pirmoji šiluma palietė žemę.
Tiki, kad atsitiktinumai aplenks
„Jei bijočiau erkių, tuomet ir gyventi būtų baisu“ - sostinėje, Naujininkuose gyvenanti Odeta pasivaikščioti po Vingio parką su sūnumi išsirengia nors kartą per mėnesį. Tad ir šio sekmadienio popietę jos mažylis, įsikniaubęs į dviratuką, kiek įstengdamas mynė jį po žaliuoti jau pradėjusią parko pievą.
Trejų metų Emilio mama Ugnė prisipažino, kad eidama su sūnumi į Vingio parką nekvaršina galvos apie erkių sukeliamų ligų pavojų. Šeimoje niekas neskiepija nuo erkinio encefalito, o ir erkes atbaidančių purškalų kol kas ji nenaudoja.
Pasak Ugnės, su šeima ji neretai važiuoja ir į kaimą, bet ir ten nelaiko po ranka erkes atbaidančių chemikalų. Tačiau nušienauja pievą, vos tik žolė pakyla nuo žemės.
„Iki šiol nuo erkių pavykdavo išsisukti.
Bet žinau ir tai, kad jų sukeliamos ligos – sunkios. Mano vyro sesuo buvo susirgusi Laimo liga. Ilgai teko gerti antibiotikus“, - prisiminė Ugnė.
Penkerių metų Kristupą ir poros metukų Faustiną į Vingio parką atsivežęs Martynas sukluso. „Erkės jau gyvos? - tuo, ką girdi, negalėjo patikėti vyras. - Kol kas jokių purškalų nenaudojame. Užtat, grįžus namo, teks vaikus atidžiai apžiūrėti. Kad tik nebūtų koks gyvis prisikabinęs“.
Martynas turi priežasčių nerimauti. Jis papasakojo, kad erkinis encefalitas neseniai į ligos patalą buvo paguldęs jo pažįstamą moterį. Jai persirgus, nuo šios ligos suskubo pasiskiepyti visa jos šeima. Tačiau visi keturi tai padarę žmonės susirgo, ir dar – labai smarkiai: jie pradėjo karščiuoti, galvą surakino skausmas.
„Tas nutikimas užgesino mano ryžtą skiepytis nuo encefalito“, - užsiminė Martynas.
Šunys – saugesni
„Nebijote erkių?“ - išprūdo klausimas, kai pasiimti į kojas atsitrenkusio tinklinio kamuolio pribėgo iš paauglių būrelio atsiskyrusi mergaitė.
„Nee, - nusijuokė. - Juk žolė dar maža“.
Tačiau ten pat, kur kamuolį daužė vaikai, įsidūkusius pievoje šunis tramdė jų šeimininkai.
Išgirdę klausimą apie erkių baimę, vienas per kitą patikino, kad augintinius į lauką išveda tik išpurškę juos repelentais ar užsegę parazitus atbaidančius antkaklius.
„Ir išpurškiu šunį aerozoliu nuo erkių, ir grįžusi namo dar kailį „išblusinėju“. Šlykšios tos erkės. Ne tik jų platinamas encefalitas yra pavojingas. Šunys nuo šios ligos bent jau pasikeipijami. O štai pastaruoju metu gana dažna kita erkių sykeliama liga – babeziozė“, - paaiškino juodplaukio Labradoro retriverio šeimininkė Justina.
„Saugau ir aš šunis nuo erkių. Jau kovo pradžioje, išvesdama juos pasivaikščioti, išpurškiu kailį“, - patikino du trumpaplaukius vengrų vižlus palaigyti po parką atsivedusi Leoneta.
Daugiau nuotraukų, kaip vilniečiai leido savaitgalį, žiūrėkite čia.
