Pirmą kartą Dzūkijos nacionalinio parko (Varėnos r.) darbuotojams jas suskaičiuoti padėjo gamtos mylėtojai, taip neįprastai vakar pradėję stovyklavimo gamtoje sezoną.
Parko kolektyvas šį renginį organizavo kartu su Baltijos aplinkos forumu.
Arti šimto paauglių, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių iš įvairių Lietuvos vietų, spaudžiant 8 laipsnių šaltukui, praėjusią naktį praleido renginio organizatorių jiems parinktose vietose rezervato apylinkėse.
Pačiame rezervate skaičiavo parko darbuotojai, nes paukščių perėjimo metu nuo balandžio 1 iki liepos pirmos lankytojų skaičius čia smarkiai ribojamas.
Išgirdo ir staugiančius vilkus
Vieni truputį pasnaudę miegmaišiuose prie laužo, o daugelis ir visai nemiegoję apie 5 valandą išgirdo prieš saulėtekį prabudusių gervių poras, kurios trimituodamos sveikino savo kaimynes.
Vėliau jos skuba maitintis, todėl melodingi šių paukščių garsai nutyla.
Stebėtojai su kompasų pagalba skubėjo pažymėti žemėlapiuose, iš kur sklido gervių trimitai ir kuriuo metu.
Ne vienas naktį išgirdo ir staugiančius vilkus, bet ryte organizatoriai Dainavos girioje visus turistus surinko sveikus ir dar stipriau pamilusius gamtą.
Dainavos girios garsų nepamirš
Namo iš Dzūkijos nacionalinio parko jie parsiveš lauktuvių -- Vidmanto Blažio kompaktinius diskus "Dainavos girios garsai".
Jame įrašyti daugiau kaip pusšimčio gyvūnų balsai, kurie vilios dar ne kartą sugrįžti į gamtos glėbį ir pamatyti, pajausti, užuosti, išgirsti jos garsus, spalvas, kvapus.
„Tikimės, kad po tokių susitikimų pamilusių gamtą tikrai padaugėjo.
Tik vien porelė pasiskundė, kad laukdami gervių trimitų naktį sušalo. Kiti tik džiaugėsi patyrę tai, ko niekada nebuvo net įsivaizdavę.
Dabar gervių klykavimą išgirsti ne taip jau sudėtinga. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje jų pagausėjo kelis kartus.
O prieš trisdešimt metų pradėjęs šiuos stebėjimus Čepkeliuose išgirdau tik vieną porą. Kasmet vis daugėjo“, - pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis.
Vakar pušyne renginio svečiams jis pristatė savo naują knygą „Vidur girių“, į kurią surašė daugelį per 36 darbo metus šiame krašte patirtų nuotykių.
Iš raisto - prie dzūkiško stalo
Gausiai į Marcinkonis traukiniu ir automobiliais atvykusių gamtos mylėtojų, tarp kurių buvo ir nemaža grupė prancūzų, su gidais eidami pažintiniu taku gėrėjosi Čepkelių raisto ir jo apylinkių vaizdais.
Juos sužavėjo ne tik paukščių svaiginančios pavasarinės trėlės, žibučių, šalpusnių, šilagėlių, žalčialunkių, sprogstančių medžių spalvos ir kvapai.
Vietos gyventojai papasakojo, kaip žmonės čia grybauja, uogauja, pavaišino tradiciniais savo valgiais - grikine banda, sriuba ir pyragėliais su grybais.
Patyrę fotografai pamokė, kaip reikia fotografuoti gamtoje.
