Lankytojus pirmiausia pasitinka sodo senbuvių pora. Atokiau kituose tvenkiniuose turškiasi ir 4 prieš kelerius metus iš žiemos gniaužtų išgelbėtos gulbės.
Sodo darbuotojai teigė, kad šie paukščiai – tikras meilės ir šeimyninio gyvenimo pavyzdys.
Lankytojai tiki, kad tų, kurie palesins baltas gražuoles, gyvenimas taip pat bus geras, o šeima darni.
Paukščių šeima pagausėjo
Botanikos sodo darbuotoja Vitalija Petrauskaitė pasakojo, kad gulbės čia gyvena nuo pat sodo įkūrimo pradžios. Žiemas jos leidžia specialiai joms skirtame tvarte. Pavasariais skuba į lauką.
Pastaruosius kelerius metus sode gyvena 6 gulbės nebylės. Viena pora, kurią pirmiausia pamato lankytojai, – senbuvė.
Dar 4 gulbės sode apsigyveno 2012 metais. Šaltą žiemą jas iš užšalusio Nemuno išgelbėjo kaunietė Loreta S. Orams atšilus sodo darbuotojai paukščius sutiko apgyvendinti savo teritorijoje. Gulbes išgelbėjusi moteris iki šiol dažnai lankosi sode, rūpinasi paukščiais, atneša jiems maisto.
Gulbių ketvertukas pliuškenasi atokesniuose sodo tvenkiniuose, nes senoji pora naujakurių pripažinti ir draugauti su gentainėmis nenori.
Gulbės ir mylisi, ir barasi
„Šį pavasarį gulbės jau buvo pasiilgusios lauko. Todėl kai prieš savaitę jas išleidome iš tvarto, paukščiai noriai puolė į tvenkinių vandenį ir jame turškėsi, ieškojo šviežio maisto – vandens augalų“, – sakė V.Petrauskaitė.
Pajutę gamtos pabudimą, grakštuoliai paukščiai jau šoka ir meilės šokius. Gulbės nebylės glaustosi ilgais kaklais ir juos išraito taip, kad primena širdies formą.
Sodo darbuotojai su malonumu stebi kasdienį šeimyninį paukščių gyvenimą.
„Jos meilinasi viena kitai, rūpinasi savo pora. Tačiau kartais, kaip ir kiekvieno šeimoje, kyla barnių, gulbės pasipešioja ir šnypščia“, – pasakojo V.Petrauskaitė.
Pranašauja tvirtą šeimą
Sodo darbuotoja pasakojo, kad gulbės nebylės iš kitų savo rūšies atstovių išsiskiria tuo, jog yra labai prieraišios.
„Dar XII amžiuje Anglijoje jos buvo laikomos kaip naminės žąsys. Lietuvoje šie paukščiai ėmė perėti XVIII amžiuje. Kadangi gulbių nebylių migracijos instinktas mažesnis nei kitų gulbių, jog linkusios likti Lietuvoje. Tada svarbu, kad žiemomis žmonės joms padėtų išgyventi“, – pasakojo V.Petrauskaitė.
Atšilus sodo lankytojai taip pat gali gulbėmis ne tik grožėtis. Jas galima ir palepinti morkomis, obuoliais, grūdais bei batono kriaukšle.
„Ši ritualą ypač mėgsta sode besilankantys jaunavedžiai. Tikima, kad tų, kurie palesins gulbes, gyvenimas bus geras, šeima – tvirta“, – sakė sodo atstovė.
