Artėjant Velykoms ant Laisvės alėjos, S.Daukanto, Vilniaus gatvių ir Rotušės aikštės šviestuvų nutūpė 185 drugiai. 100 iš jų yra 1 metro aukščio ir pločio. Likusieji – kiek mažesni, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė sakė, kad vieningai papuošti miestą šv. Velykų proga sumanyta pirmą kartą.
„Pagalvojome, kad Kauną galima gražinti ne tik pasitinkant Kalėdas. Verta puoštis ir pavasarį“, – sakė N.Prevelienė.
Savivaldybės darbuotojai konsultavosi su etnologe Asta Vandyte. Ji ir patarė, kokios dekoracijos, kuriose atsispindi tradiciniai lietuviškų margučių raštai, tiktų miestui puošti.
Drugius pagamino taip pat kauniečių firma.
Dekoracijos miestiečius džiugins iki Atvelykio. Joms įsigyti, pakabinti ir nuimti iš miesto biudžeto skirta 7 tūkstančiai litų. Kitais metais ketinama užsakyti papildomų puošmenų, todėl miestą puoš ne tik spalvotos peteliškės.
Žolės deginimo mastai Kauno krašte pasiekė neregėtas aukštumas. Šįmet ugnis pievose buvo įsiplieskusi jau beveik 200 kartų – triskart dažniau nei 2013 metais.
„Daugelio valdų šeimininkai rudenį nepasirūpina nupjauti žolę, o pavasarį padega ją, kad nereikėtų mokėti šienpjoviams. Taip elgdamiesi žmonės smarkiai rizikuoja, tačiau dažnai tai suvokiama per vėlai“, – „Laikinajai sostinei“ kalbėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
Ypač smarkiai gaisrų skaičius išaugo Kauno rajone. Pernai iki balandžio vidurio pievos pakaunėje degė 19 kartų, o šiais metais per tokį patį laikotarpį ugniagesiai vyko gesinti žolės net 94 kartus. Pastarojo meto rekordininkės – Babtų ir Neveronių seniūnijos.
Labiausiai pievos pajuodavo Babtų miestelyje, Kauno gatvėje, esančiame nuosavų namų kvartale. Balandžio 4 dieną Babtuose sudegė net 5 hektarai žolės, esančios prie 54-uoju numeriu pažymėto namo. Balandžio 12-ąją šiame miestelyje, Žalgirio gatvėje, prie 6-ojo namo, supleškėjo du hektarai pievų.
Tą pačią dieną ugniagesiai turėjo nemažai darbo ir Neveronių gyvenvietėje. Krašto gatvėje sudegė hektaras žolės. Šiek tiek anksčiau, balandžio 6-ąją, Neveronyse pievos liepsnojo net tris kartus, ugnis pasiglemžė 1,5 hektaro pievų.
Kaune iki balandžio 15 dienos žolės plotai liepsnojo 93 kartus. Pernai per šį laikotarpį mieste įvyko 48 gaisrai. Vienas didžiausių gaisrų praėjusį savaitgalį plykstelėjo Nemuno pakrantėje, prie Lampėdžių gyvenvietės – sudegė hektaras žolės.
Iš viso Kauno rajone šįmet liepsnos prarijo 88, o mieste – 29 hektarus žolės (pernai atitinkamai – 12 ir 7 hektarus).
Dažniausiai pievas padega valdų savininkai, manydami, kad tai – pigesnis būdas nei jas nušienauti. Antra padegėjų grupė – pramogų ieškantys paaugliai. Trečia – rūkaliai.
Už žolės deginimą yra numatytos administracinės baudos nuo 200 iki 1000 litų. Be to, dar reikės sumokėti ir už gamtai padarytą žalą – hektaras sudegintos pievos palengvins kišenę 3 tūkst. litų. Jei per gaisrą nukenčia žmonės ar jų turtas, keliamos baudžiamosios bylos. Tačiau kol kas šiais metais nesučiuptas nė vienas pievų degintojas.
