Apie tokį sprendimą Klaipėdos savivaldybei priklausančioje Kuršių nerijos dalyje BNS informavo Ekstremalių situacijų komisijos vadovė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
„Mes savo dalyje apribosime ėjimą į miškus, prašysime klaipėdiečių, kad mažiau vaikščiotų po Smiltynės miškus, kol yra sausra ir kol neateis lietus, kuris pakeistų situaciją. Šito paprašė priešgaisrinės apsaugos atstovai ir mes su tuo sutikome“, - BNS sakė J.Simonavičiūtė.
Pasak jos, toks įsakymas turėtų būti pasirašytas artimiausiomis dienomis. Vis dėlto dviračių ir pėsčiųjų takais eismas nebus draudžiamas.
Kaip BNS informavo savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė, posėdyje svarstytos ir tolesnės galimos priemonės saugantis nuo gaisrų Kuršių nerijoje, kurias planuojama aptarti su Neringos savivaldybės specialistais.
„Paskutinis gaisras kilo 2006 metais - buvo daug žadėta, tačiau nieko nebuvo padaryta. Žadėta ir hidrantus įrengti, ir apsaugas, nes ugniagesiai negali privažiuoti prie vandens. Vėl yra siūlymai, diskusijos, kad reikia skaidyti mišką į mažesnius kvadratus juos perkasant, kad būtų plačios smėlio juostos, kurios neleistų gaisrui peršokti. Aptarta ir dar viena galimybė - nebesodinti kalnapušių, kurios yra sausos, kelia didžiulę gaisrų grėsmę“, - sakė R.Beinoravičienė.
Pirmadienį gaisravietėje dar atliekama gaisravietės žvalgyba, ugniagesiai likviduoja tris likusius ugnies židinius, esančius saugiu atstumu nuo nepažeistų plotų. Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nors gaisras ir lokalizuotas, gali būti, kad ugniagesiai įvykio vietoje dirbs apie savaitę.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo apie vidurdienį penktadienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis, ji nėra atšaukta.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Jį gesino per 1460 žmonių.
Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
