Galvijų bandas auginantys kaimo žmonės pastebėjo, jog vilkai yra labai gudrūs gyvūnai, nebijantys nei šaudymo į orą, nei žibintų šviesų, rašo „Lietuvos rytas“.
O pikčiausia, kad valstybei vilkai rūpi labiau nei žmonės.
Aptiko vilko pėdsakus
Meiliūnų kaime gyvenantys Rasa ir Sergejus Gavrilovai ūkininkauja nuo 1991-ųjų, tačiau su tokiu įžūliu vilkų elgesiu susidūrė pirmą kartą.
„Vieną rytą ganykloje radome sudarkytą 8 mėnesių limuzinų veislės 170 kilogramų telyčią.
Galvijas atrodė žiauriai – išėsti viduriai, kumpis. Neabejojame, jog tai – vilko darbas, nes kurmiarausyje pastebėjome jo pėdos žymę“, – pasakojo Rasa.
Jos sutuoktinis Sergejus įsitikinęs, kad jei vilkų problema nebus sprendžiama tuoj pat, iki rudens ganyklose nebeliks galvijų, o nusenę ir iš bandos išvyti vilkai ims puldinėti uogautojus ir grybautojus.
Sutuoktiniai, turintys 20 galvijų, kiekvieną vakarą sunkiai sutramdomus veršius bemaž puskilometrį varo į namus, o rytą – vėl į ganyklą.
Nerimauja dėl ateities
„Belgų mėlynųjų veislės veršelį turėjau tik vieną. Toks gražus buvo, – su ašaromis prisimena ūkininkė Lina Vyšniauskienė iš Totorkiemio kaimo. – Buvau jį pririšusi prie pat namų. Vieną rytą radau jį leisgyvį nuėstu vienu kumpiu. Nemoku apsakyti, kaip verkiau. Pagirdžiau veršelį, jis dar atsistojo trimis kojomis, tačiau paskui pabaigėme jo kančias.“
Linos sutuoktinio nuomone, apylinkėse siaučia vienas vilkas.
„Kas bus, kai vilkės pradės vedžioti savo vaikus? Augini gyvulius, vilkas ateina kas trečią naktį, ir nieko nebelieka“, – nuogąstavo sutuoktiniai, laikantys 21 galviją.
Veršius slepia namelyje
Dešimties vaikų tėvas Giedrius Krikštanas iš Girėnų kaimo, kai gegužės mėnesį vilkas papjovė pirmą veršelį, su vyresniaisiais sūnumis – 16 metų Rimu ir 19 metų Kęstučiu – svarstė, kaip gintis nuo plėšrūnų.
„Jau greitai apylinkėse nebeliks trobos, kurioje nebūtų papjovę gyvulių. Kam arti ganyklos, gali galvijus parsivesti į tvartą, o mums per toli. Sugalvojome ganykloje pastatyti namelį.
Į jį vakare uždarome veršelius ir nakčiai dar pririšame šunį.
Tiesa, mūsų apylinkėse vilkai ir šunis pjauna“, – sakė G.Krikštanas.
Kai veršeliai būna perkeliami, namelį ūkininkas prikabina prie traktoriaus ir nuvelka paskui galvijus.
„Naktį vilkai baisiai kaukia. Net šunys iš būdų bijo išlįsti. Vaikai vakarais bijo eiti pas močiutę, gyvenančią už trijų kilometrų. Rudenį, kai vaikai eis į mokyklą, teks juos lydėti iki kelio“, – svarstė G.Krikštanas.
Leidžiama sumedžioti pernelyg mažai?
2009-aisiais Vilkaviškio rajono miškuose gyveno septyni vilkai, o 2014 m. – 27.
Nors plėšrūno papjautą veršelį ūkininkai vertina tūkstančiu litų, nukentėjėliams žadama tik 400 litų kompensacija.
Didelių nuostolių patiriantys ūkininkai stebisi, jog bandas niokojančių vilkų negalima šaudyti ne sezono metu, be to, nustatomos pernelyg mažos jų sumedžiojimo kvotos.
