Lieka tik Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) prieplauka, gerai įrengtas upių uostas. Tačiau čia galioja griežtas režimas, individualūs laivai paprastai patekti negali.
Programa pritaikyti Nemuną laivybai buvo sparčiai vykdoma iki krizės, bet po jos finansavimas nutrūko, Susisiekimo ministerija ją tarsi užmiršo. Taip ir liko problema – Kauno marios, hidroelektrinė Nemuną dalija į dvi dalis: rytinę ir vakarinę. Rytinėje dalyje yra nemažai marinų (prieplaukų mažagabaritiniams laivams.– Red.), prieplaukų, o vakarinėje dalyje – ne, čia darbai sustojo.
Ilgametis upeivis, laivų „Nemunas“ ir „Algirdas“ kapitonas Rimantas Mažukna sakė, jog arčiausias nuo Kauno, plaukiant link Kuršių marių, ir individualiems laivams patogus uostas yra Jurbarke. Toliau – Šilutėje ir Uostadvaryje.
„Labai daug kalbame apie tai, kad Nemune prie Kauno reikia uosto keleiviniams laivams, bet, deja, kalbų daugiau nei darbų“, – apgailestavo upeivis veteranas.
Siūlo statyti mariną
VVKD generalinio direktoriaus pavaduotojas M.Šimkūnas pripažino, jog padėtis su prieplaukomis Kaune ir Kauno rajone nėra patenkinama.
„VVKD neskirta pakankamai finansų, lieka tikėtis verslininkų ir miesto savivaldybės pagalbos. Nemuno saloje planuojamos dvi prieplaukos, viena būtų mobili, tiesiog vieta priplaukti prie „Žalgirio“ arenos, kita – nuolatinė ir skirta būtent pramoginiams laivams“, – paaiškino M.Šimkūnas.
Praėjusiais metais Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas subūrė iniciatyvinę darbo grupę, kuri ėmėsi projekto statyti mobilią prieplauką, vadinamąją mariną, Nemuno saloje.
„Tokios prieplaukos, skirtos mažiems laivams, paplitusios Vakarų Europoje. Dirbdamas VVKD patyriau, jog vien valstybės lėšomis atgaivinti laivybą Nemune per daug sudėtinga, reikia pritraukti privatų kapitalą“, – teigė buvęs VVKD generalinis direktorius G.Labanauskas.
Marinoje galėtų išmesti inkarą būtent nedideli pramoginiai laivai – jachtos, kateriai, motorinės valtys. Idėją palaikė miesto architektai, kauniečiai verslininkai Andrius Sabonis ir Vaidas Jurgilas.
Uosto pramoginiams laivams teks palaukti
Uoste pramoginiai, sportiniai lavai galėtų ne tik ilgam išmesti inkarą, bet ir peržiemoti.
Tiesa, net jei sumanymas vyktų sklandžiai, šiuolaikiško uosto mažųjų laivų savininkams tektų laukti geriausiu atveju trejus metus. Jam įrengti planuojama gauti apie 8 mln. litų paramos iš ES fondų, bet – tik iš 2014–2020 metų programos.
„Mobili prieplauka turėtų būti įrengta gerokai greičiau, iš savivaldybės biudžeto yra skirta 100 tūkst. litų“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
