Avys atgabentos iš kitapus Kuršių marių – Svencelės. Pagal jungtinės veiklos sutartį tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir bendrovės „Antano ūkis“ vokiečių juodgalvės čia ganysis iki rudens.
Dvidešimt pirmųjų naujakurių sėkmingai atlaikė kelionę.
„Labai jaudinausi, kaip avys jausis neįprastoje aplinkoje. Tačiau nerijoje jos elgiasi taip, tarsi čia būtų gyvenusios šimtą metų – išleistos iš gardo iškart pasileido į pievas ir ėmė ėsti žolę“, - džiaugėsi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Per dvi dienas dar bus atgabenta po penkiolika gyvulių.
Žmonėms prižiūrėti avis padės elektrinis piemuo, aviganis ir sarginis šunys. Miškininkai atgabeno vagonėlį, kuriame iš pradžių įsikurs avių šeimininkas, vėliau jį pakeis kitas avių prižiūrėtojas. Pasak A.Feser, naminiai gyvuliai į Neringą atvežti neatsitiktinai. Į jautrias teritorijas – nerijos kyšulius – traktorius neįvažiuos, žolę čia galėtų pjauti nebent žmonės su dalgiais.
Avys pasitelktos įgyvendinant Miškotvarkos projektą, pagal kurį krūmais apžėlę kyšuliai turi virsti atviromis pamario pakrančių erdvėmis. Laukiama, kad joms patiks ne tik žolė, bet ir krūmai.
Avys Bulvikio kyšulyje bus ganomos iki rugsėjo. Jei viskas klosis sėkmingai, kitais metais jos bus apgyvendintos Pervalkos ir Birštvyno kyšuliuose.
Neringiškiai – ne pirmieji, į pagalbą pasitelkę avis.
Keletą metų avių banda rupšnojo žolę Pajūrio regioniniame parke.
„Tai – sveikintina iniciatyva ir neabejotina nauda“, - sako parko direkcijos vyriausiasis specialistas Erlandas Paplauskis.
Avys Karklėje ganėsi keletą metų, paskutinę bandą pernai prižiūrėjo iš Vilniaus atvažiavę savanoriai. Šiam projektui penkerius metus buvo skirta Europos Sąjungos pinigų. Šįmet Klaipėdos pajūrio pievas šienaus technika – taip pigiau.
Pajūryje gyvenusios avys pridarė rūpesčių – kartą kažkieno pabaidytos išsilakstė net iki Šventosios, dešimt jų sudraskė šunys.
