Savaitgalį gyvulių šeimininkų Ditės Volungevičiūtės ir Egidijuas Maciulevičiaus su banda laukia trisdešimties kilometrų kelionė. Avis, ožkas ir karves jie išgins į naują sodybą, kurioje apsistos žiemai.
Prie Bradeliškių piliakalnio pora su gyvuliais pavasarį taip pat keliavo tris dešimtis kilometrų iš Sviliškių kaimo vienkiemio, kuriame anksčiau gyveno.
„Esame klajokliai“, - nusišypsojo Ditė, kuri su Egidijumi pasirinko daugeliui keistai atrodantį gyvenimo būdą.
Nuėdė žolę, nelietė gėlių
Gyvuliai puikiai atliko savo darbą. Ditė pastebėjo, kad avys, ožkos ir net karvės - tikros estetės. Jos nuėdė žolę, bet nelietė gėlių, kurios liko žydėti.
Ant Bradeliškių piliakalnio ganėsi dvidešimt avių, penkios ožkos ir dvi karvės. Pora atsivežė net vištų pulką, o gyveno indėniškoje palapinėje kaip tikri klajokliai.
Toks gyvenimas Ditei ir Egidijui - puikiai pažįstamas. Praėjusiais metais jie bandą ganė Pajūrio regioniniame parke.
Palapinėje nebuvo karšta
„Galvojome, kad sulauksime daugiau smalsuolių. Bet žmonių buvo nedaug. O tie, kurie atvykdavo, labai nustebdavo išvydę ant piliakalnio besiganančias avis“, - pasakojo Egidijus.
Paskutinėmis karštomis dienomis palapinė puikiai saugojo nuo kaitros. Karšta buvo ir gyvuliams - avys lįsdavo į olą paupyje ir ten tūnodavo iki vakaro. Net vištos aptvare kasėsi duobę ir į ją paeiliui tūpdavo.
Kad gyvuliai nenuklystų, juos saugojo elektriniai piemenys, o lankytojams informacinės lentelės priminė nesiliesti prie aptvarų.
Sužavėjo ir lankytojus
„Labai gražu. Ir lankytojams labai patiko. Ne vienas prisipažino buvęs nustebęs“, - pasakojo Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.
Ganyti gyvulius parko teritorijoje pasiūlė Ditė ir Egidijus. Jie su specialistais ilgai rinkosi vietą, kol galiausiai apsistojo ties Bradeliškių piliakalniu.
Anot A.Žičkutės, tokie įvykiai būna gal vieną kartą per visą gyvenimą. Ar pora kitąmet ganiavai vėl rinksis piliakalnius - niekas nežino. Juk jie - klajokliai.
Vengia šiltnamio sąlygų
Ar sunku buvo bandą ginti iki Bradeliškių piliakalnio? D.Volungevičiūtė sakė, kad kelią įveikė per porą dienų.
„Teko bėgte bėgti paskui gyvulius. Priekyje paleidome karves, už jų sekė ožkos, o paskui jas - avys“, - prisiminė ji.
Buvę vilniečiai D.Volungevičiūtė ir E.Maciulevičius gyvulius surinko iš trijų skirtingų ūkių ir augina šeimomis.
Anot jų, svarbiausia gyvulių nelaikyti šiltnamio sąlygomis, nes iš jų liks tik veislės pavadinimas. Todėl žiemą gyvuliai nakvoja tvarte, bet dieną praleidžia lauke. Tiesa, šieno reikia daug, apie penkiasdešimt rulonų, kad visiems sočiai užtektų.
Pora augina tik draugiškus ir prieraišius gyvulius. Tarkim, ožkas melžia ne taip kaip fermose - tiksliai nustatytu laiku, o tada, kai jos nori arba pakviečia šeimininkai. ˙
