Šiomis dienomis oras Lietuvoje šils iki 30-33 laipsnių šilumos.
Savaitgalį geibo nuo kaitros
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai dėl karščių praėjusį savaitgalį turėjo nemažai darbo. Priėmimo skyriaus medikai vengia poilsiauti vasaros savaitgaliais, todėl nieko keista, kad per Jūros šventę yra sutelkiamos ypatingos pajėgos. Šios šventės metu budėję medikai be perstojo priiminėjo blogai pasijutusius pacientus.
„Į Klaipėdą suplūdo per pusę milijono žmonių iš visos Lietuvos. Turėjome tikrai daug darbo, su paprastu savaitgaliu nepalyginsi. Sunegalavusių žmonių srautas buvo dvigubai didesnis nei paprastai. Šiluminio smūgio patirta nebuvo, tačiau bendro kūno perkaitimo būta. Taip pat kreipėsi tie, kurie serga lėtinėmis širdies ligomis. Kaitroje šios ligos stipriai paūmėja“, – sakė Priėmimo skyriaus vedėjas Stanislovas Putreikis.
Pasak mediko, poilsiautojai skundėsi perkaitimu ir nudegimais saulėje, apsinuodijimu maistu ir alkoholiu. Šie pacientai suteikus pagalbą buvo paleidžiami namo, medikai rekomenduodavo atsargiai vartoti alkoholį.
„Mes rekomenduojame negerti alkoholio ir ilgai nesikaitinti saulėje, tačiau galime rekomenduoti ką norime, bet nežinome, ką vėliau veiks poilsiautojai. Savaitgalį rimtesnių traumų nebuvo. Žinoma, atvežė pacientų ir iš muštynių, patyrusių galvos, pilvo traumas“, – kalbėjo S.Putreikis.
Trumputė atgaiva
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresniosios sinoptikės Teresės Kaunienės, antradienį ir trečiadienį laikysis labai karšti ir tvankūs orai, termometrai dienomis rodys 30–35 laipsnius karščio, o naktimis – 17–22 laipsnius. Antradienį – didesnė lietaus tikimybė, daug kur lietų lydės perkūnija. Tačiau gaivos iš to mažai – tai bus trumpalaikio, liūtinio pobūdžio lietūs.
Ketvirtadienį atslinks šaltasis atmosferos frontas, karštas oras iš Lietuvos bus stumiamas. „Paprastai tropikų išvarymas vyksta gana audringai, – sako T.Kaunienė. – Naktį vakariniuose rajonuose, dieną ir visoje Lietuvoje atmosferos frontą lydės liūtiniai lietūs, vietomis smarkūs, griaudės perkūnija.“
Perkūnijos metu tikėtinas škvalas, vėjas bus gana stiprus – 17–22 m/sek. Dieną, ypač antrojoje dienos pusėje, tikėtina netgi kruša. „Susidurs dvi kontrastingos oro masės – visko tokioje sandūroje, fronto linijoje, būna“, – aiškina sinoptikė.
Vėjas, pasisukęs iš Vakarų, atneš šiek tiek gaivesnio oro. Ketvirtadienio naktis dar bus tokia pat karšta, kaip ir pirmųjų savaitės dienų, bet dar ir debesuota, drėgna – tad bus ypač tvanku. Tačiau ketvirtadienio dieną vakariniuose rajonuose temperatūra jau pakils „tik“ iki 22–27 laipsnių. Tiesa, rytinius rajonus, taip pat ir Vilnių, dar gali pasiekti ir 33 laipsnių temperatūra.
Penktadienis visoje Lietuvoje bus šiek tiek gaivesnis. Naktį bus 13–18, dieną – 23–28 laipsniai. „Irgi labai šilta, bet jau ne kaitra“, – guodžia T.Kaunienė.
Tačiau gaiva neužsibus. Šeštadienį vėl tvokstelės šilumos banga, dieną įšils iki 28–33 laipsnių. Sekmadienį ir pirmadienį bus dar karščiau. „Savaitgalį gali būti labai labai karšta, gal net karščiau, negu dabar“, – sako sinoptikė.
Rekordai jau gerinami
Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, šiuo metu temperatūra yra artima daugiametei didžiausiai temperatūrai. „Kai kurios stotys pasiekia tos dienos rekordą, kai kurios yra labai arti arba prie didžiausios užfiksuotos temperatūros ribos. Tai iš tiesų labai karšta oro masė“, – sako T.Kaunienė.
Tai prieštarauja liaudyje vyraujantiems stereotipams apie orus. Liepa vadinama karščiausiu metų mėnesiu, jos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje didieji karščiai paprastai ima trauktis, o po Žolinės, kuri minima rugpjūčio 15-ąją, apskritai orai ima darytis panašūs į rudeniškus. Ar šiemetinė kaitra antrojoje vasaros pusėje po gana vėsios pirmosios, nėra kokia nors anomalija?
„Apskritai Lietuvos orai niekada nuobodžiauti neleidžia, – sako T.Kaunienė. – Nustatyto scenarijaus nėra, kiekvienais metais būna vis kitaip. Nors karščiausiu mėnesiu laikoma liepa, didžiulių karščių pasitaiko ir rugpjūčio pradžioje ar netgi viduryje.“
1994 m. Vilniuje liepos pabaigoje yra buvę 34–35 laipsniai – tokių karščių šiemet dar nepasiekėme. Taigi, pati temperatūra pernelyg nestebina – labiau stebina tai, kad kaitra užsitęsusi tokį ilgą laiką.
Visų laikų Vilniaus aukščiausia temperatūra užfiksuota 1959 m. liepos 13 dieną – 35,4 laipsnio.
Karščiausia rugpjūčio mėnesio temperatūra sostinėje fiksuota 1992 m. rugpjūčio 10 d. – 34,9 laipsnio.
1992 m. buvo ypač karšta net ir rugsėjo 1-ąją – 32 laipsniai. Po to temperatūra 30 laipsnių nebesiekė, nors iki lygiadienio (rugsėjo 24 d.) buvo labai šilta – daugiau kaip 25 laipsnių.
Karščiausia pas mus ir skandinavus
Dabartinius karščius lemia ilgą laiką virš Šiaurės Europos įsitvirtinęs anticiklonas, apimantis gana didelę teritoriją. Karšta ne tik Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje, Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje, Baltarusijoje.
Anticiklonas reiškia, kad yra giedra, daug saulės. Saulė pasiekia Žemės paviršių ir šiluma diena iš dienos kaupiasi. Taip, pasak sinoptikės, įvyko didelis įšilimas.
Vidurio Europoje visai nekaršta. Gana gausiai lyja lietūs, griaudėja perkūnijos.
