Iš Afrikos atkeliavusios karštos oro masės jau ne pirmą savaitę vargina Lietuvos gyventojus. Ateinančią savaitę orai taip pat keisis nedaug. Tačiau hidrometeorologai siūlo nesistebėti – karštis Lietuvą aplanko kasmet, bet tai daugelis pamiršta.
„Nereikia stebėtis – temperatūra iki 30 laipsnių pakyla beveik kiekvienais metais“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
„Jeigu žmonės saugosis, jokie karščiai nebus baisūs“, – teigė kita šios laidos viešnia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Okulič-Kazarinienė.
Nors penktadienį bus kiek vėsiau ir oro temperatūra svyruos tarp 23 ir 28 laipsnių šilumos, savaitgalį bus labai karšta. Sinoptikai praneša, kad šeštadienį į didesnę šalies dalį grįš 29–34 laipsnių karštis, tik šiaurės vakaruose oras tiek įkaisti dar nesuspės.
Sekmadienį jau visą Lietuvą apims bene didžiausia šios vasaros kaitra. Per dieną spindinti saulė orą įkaitins net iki 33–36 laipsnių karščio.
– Kaip dažnai Lietuva sulaukia tokių karščių? – laidos vedėja Daiva Žeimytė paklausė V.Ralienės.
– Rankos pirštų užtektų suskaičiuoti pastarojo penkiasdešimtmečio vasaras, kai nė vieną dieną niekur oras nebuvo įkaitęs iki 30 laipsnių.
Tokia temperatūra būna kone kiekvieną vasarą.
Šiemet tai trečioji karščio banga, jau du kartus po keletą dienų karščio banga viršijo 30 laipsnių.
Labiausiai šiais metais kaito Druskininkai – ten oras buvo įšilęs iki 34 laipsnių.
Pernai Druskininkuose taip pat būta dviejų karščio bangų, kai oro temperatūra siekė 33–35 laipsnius.
– Anksčiau lyg ir buvo kalbama, kad karščiausia būna aplink Varėną.
– Pastaruoju metu aukščiausia temperatūra matuojama būtent Druskininkuose, o šiomis dienomis labai karšta ne pajūryje, o šiek tiek toliau – Šilutės regione.
– Kokie atmosferos veiksniai lemia karščio bangas?
– Kai susidaro palankios sąlygos karštam orui iš pietinių platumų keliauti per visą Europą ir pasiekti šiaurines platumas.
Labai panaši vasara buvo prieš 20 metų, 1994-aisiais, kai po apniukusio ir vėsaus birželio liepą ir rugpjūčio pradžioje buvo labai karšta.
Būtent tuo laikotarpiu, liepos mėnesio pabaigoje, buvo užfiksuota absoliuti aukščiausia temperatūra Lietuvoje – 37,5 laipsnio. Kol kas aukštesnės temperatūros nė vienoje meteorologijos stotyje nebuvo išmatuota.
Ana vasara nuo šios skiriasi tik tuo, kad prieš 20 metų ji buvo ne tik labai karšta, bet ir labai sausa, nes oras atkeliaudavo iš sausųjų Šiaurės Afrikos šalių.
Dabar oro masė yra šiek tiek drėgnesnė, beveik kasdien tai vienur, tai kitur nugriaudžia perkūnija, šiek tiek palyja, žinoma, tas lietus yra labai vietinis, netgi gali viename kaimo krašte prilyti, o kitame bus sausa.
– Labai didelė tikimybė, kad savaitgalį karščio indeksas viršys 40–45 laipsnius. Kas tas karščio indeksas?
– Tai apskaičiuota temperatūra, kai atsižvelgiama ne tik į tą temperatūrą, kurią rodo termometras, bet ir į tai, koks yra santykinis atmosferos drėgnumas.
Tai yra ta temperatūra, kurią jaučia žmogus.
Kuo drėgnesnis oras, tuo sunkiau mes tą karštį pakeliame – atrodo karščiau ir blogiau. Kai santykinis drėgnumas yra iki 30 procentų, tas karštis neatrodo žmogui toks baisus kaip dabar.
– Štai neseniai Marijampolėje ir Palangoje praūžė stiprūs viesulai. Ar galima sakyti, kad ateityje tokių reiškinių daugės?
– Tokių reiškinių būna daugiau, kai pas mus atkeliauja drėgnas atogrąžų oras. Dėl nepastovumo prasideda audros.
Vienur gali tik palyti ir pažaibuoti, o kai kur kyla škvalas, viesulas, galima kruša, kartais su kiaušinio dydžio ledais.
Kai karšta, tokių reiškinių daugėja, tačiau sakyti, kad ateityje jų bus dar daugiau, sunku, nes per daug trumpas mūsų orų stebėjimų laikotarpis.
– Kokių orų galima tikėtis kitą savaitę?
– Šiandien šiek tiek labiau atsikvėpsime. Karštas oro mases stums labai šiltas vidutinių platumų oras. Pradės vėsti, lyti, vietomis galime sulaukti perkūnijos, škvalo, smarkios liūties, kai kur – krušos.
Šeštadienį karštas atogrąžų oras grįš į Lietuvą.
Karščio viršūnė turėtų būti sekmadienį ir pirmadienį, kai neturėtų lyti, o oro temperatūra pakils iki 33–36 laipsnių.
Nuo antradienio karštis jau šiek tiek atlėgs – kiekvieną dieną maždaug vienu laipsniu. Tačiau dar visą savaitę orai bus labai šilti.
– Gydytoja, ar žmogaus kūnas per tokius karščius patiria stresą? – D.Žeimytė paklausė I.Okulič-Kazarinienės.
– Kuo drėgnesnis oras, tuo žmogus labiau prakaituoja, praranda daug skysčių, todėl reikia save saugoti, nes kitaip gali baigtis blogai.
– Kaip saugotis?
– Nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, neiti į paplūdimį vidurdienį, geriausia jame būti iki 11 val. arba jau po 17 val.
Taip pat patariama saulėje būti po truputį, nesėdėti visą dieną. Reikia dėvėti galvos apdangalą, geriausia kuo didesnį, pavyzdžiui, skrybėlę, kuri apsaugotų ne tik galvą, bet ir pečius.
Renkitės šviesiais drabužiais, jei labai šilta, sudrėkinkite marškinius ar kelnes, namie vaikščiokite susisukę į sudrėkintus rankšluosčius ar paklodes.
– Gal per tokią kaitrą geriau iš viso neiti į lauką?
– Kai labai drėgna ir karšta, geriausia lauke iš viso nebūti, tačiau turbūt sunku to išvengti. Tuo labiau ir namie dažniausiai būna lygiai taip pat šilta, kaip ir lauke.
Suprantama, pietiečiai labiau prisitaikę prie tokių karščių, bet žmonės pripranta prie įvairių gyvenimo sąlygų – ir prie karščių, ir prie šalčių. Lietuviai irgi.
– Ar per karščius padaugėjo pacientų?
– Taip. Štai ką tik porą žmonių buvo atėję ir skundėsi, kad jiems taip karšta, kad nežino, kur dėtis, – negali būti nei lauke, nei namie.
Kiti skundžiasi galvos skausmu ir svaigimu.
– Kokie yra perkaitimo simptomai?
– Stiprus galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, gali būti padažnėjęs širdies plakimas, žmogus gali netekti sąmonės.
– Per karščius nemažai kas vėsinasi kondicionieriais. Kaip žmogaus organizmą veikia temperatūros pokyčiai?
– Temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis kaip 5 laipsniai. Tarkime, jeigu lauke yra 35 laipsniai šilumos, patalpoje ar automobilyje turi būti trisdešimt.
Jei skirtumas didesnis, daugėja peršalimų, ima kankinti kosulys, sloga. Dažniausiai viskas praeina savaime, bet organizmui tai stresas.
– Kas dar žmogui pavojinga?
– Pavojinga miegoti saulėje, patariama nevartoti alkoholinių gėrimų, nes alkoholis labai naikina skysčius organizme.
Reikia vengti gėrimų su kofeinu. Geriausia gerti paprastą vandenį arba mineralinį su papildomu druskos kiekiu, tinka pomidorų, daržovių, slyvų sultys – visos tos, kuriose yra daugiau kalio ir natrio.
Esant aukštai temperatūrai maistas greičiau genda, todėl geriau valgyti šviežiai paruoštą maistą, nelaikyti jo virtuvėje, viską dėti į šaldytuvą.
Patartina atsisakyti labai aštrių ir sūrių patiekalų.
