Lietus sausros nenugalėjo – žemė dar neatsigėrė

„Gamta viską sutvarkė", – dzūkai karčiai šaiposi iš jau smirstelėjusių kalbų apie tai, kad jiems nebus leista miškuose nei grybauti, nei uogauti. Esą, kad neišnešiotų po namus ir tvartus afrikinio kiaulių maro viruso. Tačiau pavasario šalnos Dzūkijoje nugnaibė mėlynių ir aviečių uogienojus.  O dabar sausra juo dar ir išdegino. Ir apie grybų sezoną neverta nė aušinti burnos – sausa.

Pasak L.Mačionienės, sausra pasidarbavo: dzūkams šiemet grikius teks kirsti gerokai anksčiau.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pasak L.Mačionienės, sausra pasidarbavo: dzūkams šiemet grikius teks kirsti gerokai anksčiau.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Aug 1, 2014, 2:47 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 2:27 PM

Tai ko į tą mišką dairytis?

„Semiame Merkio vandenį, pilame ant daržų. Bet vis tiek niekas jų geriau už gamtą negali palaistyti", – sakė Varėnos rajone  Merkio šoną priglaudusio Žarkauskų kaimo gyventoja Laima Mačionienė.

Aukštaitijoje, kur žemė – sunki, grikiai dar tebežydi. O smėlingoje Dzūkijoje jie jau ėmė rausvėti – grūdai šiemet anksčiau bręsta. Anot Laimos, grikius prie savo namų jai teks kirsti rugpjūtį. Nors paprastai tai daroma rugsėjo antroje pusėje.

Sausra suniokojo kopūstus

Anot Šiaulių rajono Tvibių kaime ūkininkaujančio Antano Baliutavičiaus, sausra, nors ir neilgai užsibuvo, kai kurias daržoves savo nagais jau apdraskė.   

Jis augina burokėlių, įvairių veislių kopūstų, morkų, cukinijų ir gausybę prieskoninių daržovių. Tačiau kaitra labiausiai pakenkė kopūstams.

„Nors ir nedaug, bet vis dėlto 50 arų ankstyvųjų veislių kopūstų teks išarti. Jų galvos susproginėjo, nebeliko prekinės išvaizdos", – sakė A.Baliutavičius. 

Užtat pastarųjų dienų lietus atgaivino ir svogūnus, ir morkas, ir kitas daržoves.

„Apėjau laukus. Visi neblogai atrodo. Tik vėlyvesnių veislių kopūstai – ir baltagūžiai, ir raudongūžiai – neauga. Kaip užmigdė juos sausra, taip jie ir tebesnaudžia: nesuka galvų", – užsiminė ūkininkas.

Bulvės jo laukuose neprastai užderėjo. „Dulka žemė, kai jas kasame. Bet pačios bulvės – geros", – sakė A.Baliutavičius.

Laisto laukus 

Didiesiems aplink Kėdainius daržoves auginantiems ūkininkams sausra mažai turi įtakos.  Ir morkų, ir bulvių augintojai seniai apsirūpino laistymo įranga. Jie nerizikuoja – jei tik prireikia, tiesia laukuose laistymo žarnas ir paleidžia vandenį.   

„Jei nėra laistymo sistemos, net neverta daržovių auginti", – yra sakęs Kėdainių rajono Daukšių kaime ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas.

Jis augina ir bulves, ir svogūnus, ir javus. Todėl gali palyginti investicijų dydį. Pavyzdžiui, per metus į kviečių hektarą, kol jie užauginami ir nukuliami, ūkininkas investuoja apie 2500–3000 litų.

Tuo tarpu į bulvių hektarą tenka per sezoną investuoti ir 10 tūkst. litų. Todėl be laistymo sistemos, anot S.Dambrausko, bulvių ar daržovių augintojams nuo bankroto nepavyktų išsisukti jau pačiais pirmais metais, ypač jei dar nagus prikiša sausra.

Degino, bet ne visur

 „Kur ta sausra buvo? – šyptelėjo Panevėžio rajone esančio  „Domino ūkio“ savininkas Gintautas Dominas. – Liepa buvo kaitri. Bet mūsų kraštuose nors kartą per savaitę gerai nulydavo. Nereikėjo patiems laistyti laukų.“

Anot Gintauto, šie metai bulvių augintojams geri. Ankstyvosios bulvės neprastai užderėjo, o ir vėlyvesnių veislių  keruose bulvių gumbų  gausu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.