Grybų šį rudenį tiek daug, kad tik aklas jų gali neprisirinkti. Taip tvirtino visi „Sostinės“ kalbinti grybautojai, kurie tapo tokie išrankūs, kad renka tik geriausius grybus, o į ūmėdes ar gudukus numoja ranka.
Dauguma jų sakė, kad grybai padeda užsidirbti, tad atšalus orams bent jau pirmąjį mėnesį nepritrūks pinigų susimokėti už šildymą.
Keliauja tiesiai į turgų
Josifas Steckis į mišką stengiasi atvažiuoti kuo anksčiau, kad po pietų grybus spėtų nugabenti į Šeškinės turgavietę.
Pensininkas pasakojo, kad grybavimo sezono pradžia buvo liūdna: „Sausa buvo ir voveraitės nedygo. Per tris dienas vos porą saujų pririnkau. Jau maniau, kad nieko neuždirbsiu. Bet dabar pasipylė baravykai, tad tik netingėk anksčiau keltis.“
Pardavęs grybus turguje J.Steckis uždirba įvairiai – vieną dieną 30, kitą – 100 litų. Jeigu baravykai dygs kaip dygę, vilnietis tikisi per mėnesį uždirbti apie tūkstantį litų.
„Padėsiu ir sūnaus šeimai, juk jis bedarbis, gyvena trijų kambarių bute. Bent vieną mėnesį jam nereikės galvoti, iš kur gauti pinigų, kad susimokėtų už šildymą“, – šypsojosi pensininkas.
Pirkėjų laukia iki vakaro
Genovaitės Svetickienės uždarbis kuklesnis. Pardavusi baravykus ji spėjo uždirbti šimtą litų.
Pasiramsčiuodama lazdele moteris vieną dieną rado dešimt, kitą – dvidešimt baravykų.
Užupyje gyvenanti pensininkė į mišką prie Balžio ežero rudeniop atvažiuoja jau daug metų, žino grybingas vietas. Anot jos, pasivaikščioti po mišką, pakvėpuoti grynu oru daug geriau nei dienas stumti namuose.
„Nesu išranki, renku visokius grybus, bet baravykų šiemet kaip niekada daug“, – džiaugėsi vilnietė.
O Ramutė grybus parduoda Savanorių prospekte prie prekybos centro, tad renka visokius.
„Tame rajone gyvena neturtingi žmonės, baravykai ar raudonviršiai jiems per brangu – juos pasilieku sau“, – aiškino moteris.
Grybai jos piniginę papildė keliais šimtais litų. Tik norėdama juos parduoti Ramutė pirkėjų priversta laukti iki vėlyvo vakaro. O anksti rytą – vėl į mišką.
Pietūs – per pusvalandį
Robertas Silkovas pritarė, kad iš grybų galima neblogai uždirbti. Mat už kibirą baravykų moka 40 litų.
Tačiau ketvirtadienį Antaviliuose gyvenantis vyriškis išėjo grybų prisirinkti pietums. Pusvalandis – ir jų jau užtenka.
R.Silkovo žodžiais, šiemet grybai dygsta paeiliui. Iš pradžių voveraitės, paskui – kazlėkai, kurių tiesiog prisišienauti buvo galima, o dabar – jau baravykai.
Pastarųjų ieškant ilgai vaikščioti nereikia. Jei radai vieną, žinok, kad šalia dar dešimt ar penkiolika bus.
Naktys šaltos – nedygs?
„Nesuprantu, ko žmonės traukiniais toliausiai trenkiasi. Kiek laiko sugaišta, kiek pinigų išleidžia. Užtenka kelias stoteles miesto autobusu pavažiuoti“, – stebėjosi Laimutė Jadevičienė.
Grybus moteris marinuoja, džiovina. Ji džiaugiasi, kad darbas prasideda tik po pietų, tad kiekvieną rytmetį sėda į autobusą ir važiuoja į mišką.
Išlipa toje pačioje stotelėje, eina į tą pačią pusę ir kasdien randa baravykų, lepšių. Tik raudonviršių mažoka.
„Atrodo, kad grybų per naktį pridygsta. Tačiau jeigu naktys bus šaltos, nebeilgai jų tiek bus“, – dėstė patyrusi grybautoja.
Panašiai kalbėjo ir Leonidas. Anot jo, jeigu nelis, grybiena išdžius.
„Bet ką gali žinoti, gal iki šalnų grybausime? Niekas juk nesitikėjo, kad šiemet bus grybingi metai. Atvirkščiai – aiškino, kad grybų nebus net sriubai išvirti“, – sakė Leonidas.
Ne visiems gerai sekasi
Janina ir Viktoras Skliarovai tvirtino grybaujantys nuo vaikystės. Nemenčinės miškus jie pažįsta kaip savo penkis pirštus, nors jų pintinės dar buvo pustuštės.
„Kol kas tik apsižiūrime, ieškome gerų vietų“, – kalbėjo V.Skliarovas.
Tuščia buvo ir Jono Slyvos pintinė. Jam labiausiai patinka rudmėsės, bet jos dar nepradėjo dygti. Be to, ir miškai ne tie. Šilbaravykių vyriškis nerenka, tik baravykus. Dėl to ir pintinė tuščia.
„Man grybavimas – kaip medžioklė. Apima toks azartas – rasiu šiandien ką nors ar ne? O valgyti grybų aš nemėgstu. Kaimynas juokiasi, kai tuščiomis grįžtu. Atsakau, kad šungrybių man nereikia“, – šypsojosi J.Slyva.
Į miškus veža ir autobusai, ir traukiniai
Kuo susiruošusiems grybauti nuvažiuoti į mišką? Savaitgalį reikėtų atidžiau pastudijuoti tvarkaraščius, nes miesto autobusų į sostinės pakraščius nėra daug.
Ketinantiems grybų ieškoti miškuose ties Nemenčinės plentu, tiks 17-asis autobusas, iš Antakalnio vežantis į Antavilius. Savaitgalį jis važiuoja vieną kartą per valandą. Panašiu dažnumu kursuoja ir 39-asis autobusas, iš Antakalnio vežantis į Balžio gatvę.
Tie, kuriems labiau rūpi poilsis gamtoje, o ne grybai, gali rinktis 15-ąjį maršrutą iš Žolyno gatvės į Turniškes. Nors šiame rajone yra Grybautojų stotelė, norintiems surasti vieną kitą grybą vis dėlto reikėtų pavažiuoti kiek toliau. Beje, šis autobusas važiuoja taip pat retai.
82-uoju autobusu grybautojai važiuoja iš stoties į Juodšilius, o 67-uoju – iš Naujosios Vilnios į Mickūnus. Tie, kuriems pastarasis maršrutas nėra patogus, gali rinktis traukinį, vežantį iš Vilniaus į Ignaliną.
Išlipus Mickūnuose, Bezdonyse ar Skersabaliuose, laukia gal ne itin didelio grožio, bet grybingi miškai. Pavažiavus toliau link Švenčionėlių nereikės keberiotis per šabakštynus, bet ar bus grybų – nežinia.
Tikrieji grybautojai traukiniu keliauja ne tik link Ignalinos, bet ir į Dzūkiją. Kalviai, Matuizos, net Zervynos – vilniečių pamėgtos vietos. Tiesa, kelionė užtruks valandą ir ilgiau.
