Paprastai gandrai Lietuvą palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Laikoma, kad paskutinė jų diena mūsų šalyje – rugpjūčio 24-oji. Bet šiemet dalis šios rūšies paukščių niekur neskuba. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Ornitologų žiniomis, Lietuvoje liko apie 300 gandrų.
Ornitologas Saulius Rumbutis pastarosiomis dienomis matė gandrų būrius Šiaulių, Pakruojo kraštuose. Gyvūnų globėjai pastaruoju metu dažnai sulaukia pranešimų apie neišskridusius gandrus Kauno, Klaipėdos, Alytaus regionuose.
Šių trijų miestų prieglaudose yra apie 20 jaunų gandrų. Dauguma jų sveiki, bet dar nepajėgia išskristi, nes yra per maži.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje esančiuose Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namuose iš penkių gandrų tik vienas sužeistas.
Jei jie nepakels sparnų rudenį, veikiausiai liks gyvūnų globėjų rankose iki pavasario, nes žiemą jie pražūtų. Tiesa, jų išlaikymas nėra labai pigus. Gandrui per dieną reikia iki kilogramo ėdesio.
Pasak ornitologo S.Rumbučio, palyginti vėlai, prieš tris mėnesius, pasaulį išvydę jaunikliai kol kas negali įveikti tolimų atstumų. Bet rugsėjo pabaigoje mūsų šalyje jų tikriausiai nebus.
Manoma, kad dalis gandrų vėlai perėjo, nes padidėjo jaunų gandrų porų skaičius.
Pirmą kartą perintys gandrai atsilieka nuo įprasto kalendoriaus. Jų jaunikliai išsirita keliomis savaitėmis vėliau.
Gandras laikomas sodybos globėju
Lietuvoje šiltuoju metų laiku gyvena apie 15–20 tūkst. gandrų.
Gandrai vidutiniškai gyvena apie 5 metus.
Šie paukščiai minta varliagyviais, pelėmis, ropliais.
Gandralizdyje patelės padeda po 3–5 kiaušinius. Perėjimo laikotarpis trunka mėnesį.
Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 53–55 dienų.
Lietuvoje ir Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Žmonės jį mėgsta nuo senų laikų. Gandrai laikomi sodybos globėju, santarvės nešėju.
