Dabar šalyje nepavojingos atliekos šalinamos vienuolikoje regioninių sąvartynų. Nors visi jie įrengti laikantis gamtosaugos reikalavimų, jų įrengimo vietų kilmė skirtinga.
Didžioji dalis naujų regioninių sąvartynų įrengti šalia senųjų, rekultivuotų sąvartynų. O, pavyzdžiui, Tauragės sąvartynas buvo įrengtas naujame žemės sklype. Klaipėdos ir Šiaulių regioniniai sąvartynai buvo įrengti šalia pavojingų atliekų tvarkymo įmonės.
Požeminio vandens monitoringas nepavojingų atliekų sąvartynuose aprėpia ne tik naujus regioninius, bet ir senuosius rekultivuotus sąvartynus. Todėl Lietuvos geologijos tarnybos surenkami, kaupiami ir sisteminami duomenys atspindi gruntinio vandens kokybės situaciją visoje šalyje.
Naujausi duomenys atskleidžia, kad kai kuriuose požeminio vandens gręžiniuose pastebimas cheminių elementų padidėjimas. Tokia situacija užfiksuota Kauno, Panevėžio, Utenos sąvartynuose. Ar sąvartynų poveikis žemės gelmių vandenims buvo atsitiktinis, ar juntamas nuolat, galutinai paaiškės tik atlikus tolimesnius monitoringo tyrimus. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas sako, kad visuose šalies sąvartynuose požeminiams vandenims jokio didesnio pavojaus nėra.
„Tuose naujuose sąvartynuose, kurie įrengti šalia senųjų, rekultivuotų sąvartynų, yra jaučiamas istorinės taršos pėdsakas. Tai yra, požeminiame vandenyje cheminių elementų padidėję tuose sąvartynuose, kurie yra senųjų sąvartynų kaimynystėje.
To padidėjimo negalima sieti su naujais sąvartynais ir juose vykstančiais procesais. Tačiau pavojaus gruntiniams vandenims nėra nė vienoje vietovėje. Teritorijų, kuriose pastebimas cheminių elementų padidėjimas gruntiniuose vandenyse, spindulys nėra didelis: daugiausia 100 metrų aplink sąvartyną“, - sakė specialistas.
Atsakingos bendrovės Lietuvos geologijos tarnybai kartą per metus turi pateikti monitoringo duomenis. Kas penkerius metus privaloma parengti išsamesnę, situaciją apibendrinančią ataskaitą.
„Turėkime omenyje, kad po žeme viskas vyksta labai lėtai. Jei į upę patenka teršalai – iškart tai pamatai, o žemės gelmėse procesai kur kas lėtesni. Todėl ir, pavyzdžiui, kas mėnesį matuoti sąvartynų poveikio gruntiniams vandenims nebūtų prasmės“, - sakė Hidrogeologijos skyriaus vedėjas.
Specialistų teigimu, kenksmingi aplinkai gali būti netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami sąvartynai. Jei eksploatacijos ir priežiūros darbai vyksta tinkamai, sąvartynai jokio didesnio pavojaus aplinkai nekelia.
Tinkamai uždaryti senus, pavojų aplinkai keliančius sąvartynus ir įrengti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus buvo vienas didžiausių šalies iššūkių pertvarkant atliekų tvarkymo sistemą. Saugiai eksploatuojami ir tinkamai izoliuoti sąvartynai neteršia aplinkos ir neveikia požeminio vandens.
Dar labiau pagerinti situaciją sąvartynuose Lietuva artimiausius kelerius metus sieks mažindama juose šalinamų atliekų kiekius.
