Medžiotojai darosi sąmoningesni
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad netinkamai tvarkomos elnių, briedžių, stirnų ar kitų žolėdžių gyvūnų atliekos yra puiki terpė plisti įvairioms parazitinėms kirmėlėms, kurios gali kelti grėsmę ne tik patiems medžiotojams, bet ir tiesiog miško gėrybes renkantiems žmonėms. Netinkamas laukinių gyvūnų atliekų tvarkymas gali turėti neigiamų pasekmių – bet kur išmestos žvėrių liekanos gali sukelti infekcijas, tapti pasiutligės židiniais, tokiu būdu labai lengvai gali būti platinama trichineliozė ir kitos pavojingos užkrečiamosios ligos.
Todėl visi medžiotojų būreliai yra įpareigoti laikytis veterinarinių reikalavimų ir užtikrinti, kad visos dorojamo laimikio atliekos būtų nepasiekiamos kitiems gyvūnams, o medžioklės plotuose įrengtos atliekų duobės sandariai uždengtos. Plotuose, kuriuose nėra tinkamai įrengtų pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių, medžioti apskritai negalima.
Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai pastebi, kad medžiotojai, kaip ir gyvulinės kilmės atliekų tvarkytojai, pastaraisiais metais darosi vis sąmoningesni. Jei anksčiau atvejų, kai sumedžiotų žvėrių atliekos atsidurdavo pamiškėse ar net būdavo suverčiamos į šalia medžioklės plotų tekančią upę, pasitaikydavo gana dažnai, tai šiuo metu medžiotojai atsakingiau žvelgia į atliekų tvarkymą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai per metus patikrina daugiau kaip 700 pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių, ir vos kelios iš jų pasirodo netinkamos naudoti.
Tokia tendencija – gera žinia ne tik maisto ir veterinarijos specialistams, bet ir aplinkosaugininkams. Praeityje šalyje būta atvejų, kai neatsakingai šalintos gyvūnų atliekos sukeldavo ekologinę nelaimę. Pavyzdžiui, 2011 m. Šilutės rajone į Tenenio upę buvo išpilta didelis kiekis skerdienos atliekų, kurios smarkiai pakenkė pakenkė vandens telkiniui. Nustatyta, kad užterštose upės vietose ištirpęs deguonies kiekis nesiekė nė kritinės 3mg/l ribos. Apie įvykusią nelaimę vandens telkinyje signalizavo ne tik pasklidęs blogas kvapas, bet ir išdvėsusios smulkios žuvys.
Abejingi neturėtų būti ir grybautojai
Inspektoriai tinkamomis naudoti patvirtina tik tas pirminio gyvūnų apdorojimo aikšteles, kuriose yra įrengta sutvirtintomis sienomis ir sandariai uždengiama žvėrienos atliekų duobė. Aikštelės šeimininkai privalo prižiūrėti, kad ši mažiausiai 3 metrų gylio duobė būtų neperpildyta, jos nepasiektų laukiniai žvėrys. Tokias aikšteles privalu įrengti aukštesnėse vietose, kad atliekų neapsemtų lietaus ar polaidžio vanduo, dėl tos pačios priežasties jas reikia apjuosti 20 cm gylio ir tokio pat pločio grioveliu vandeniui nutekėti.
Medžiotojai taip pat yra atsakingi už jų medžioklės plotuose rastus nugaišusius ar automobilių partrenktus gyvūnus ir jų gaišenų sutvarkymą. Todėl grybautojai ar uogautojai tai pat turėtų nebūti abejingi ir atsitiktinai radę kritusį žvėrį pranešti miške šeimininkaujančiam medžiotojų būreliui arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
