Vien Vilniaus mieste ketinama išdalinti net 21 tūkstantį kompostavimo dėžių. Vienos jų kaina siekia 160 litų, tačiau individualių namų ūkių savininkai kompostavimo dėžes gali gauti nemokamai. Vilniečiams dalijamos dėžės yra 800 litrų talpos, sveria 12 kilogramų.
Atsiimti kompostavimo dėžes individualių valdų savininkai sostinėje gali stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse. Jų Vilniuje yra penkios: V. A. Graičiūno, Pramonės, Liepkalnio, Pumpėnų gatvėse ir Pilaitės prospekte. Tiesa, Pavilnio gyventojai šį savaitgalį turės galimybę kompostavimo dėžes atsiimti arčiau savo namų: šeštadienį, rugsėjo 27 d., jos bus dalinamos Pavilnio bendruomenės namo kieme Vandens gatvėje.
Nemokamai kompostavimo konteinerius gauti norintys sodų valdų savininkai privalo būti sudarę individualią sutartį su atliekų vežėju. Ją reikia turėti su savimi atsiimant nemokamą kompostavimo dėžę. Taip pat būtina atsiimant pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą bei namų valdos ar sodo sklypo nuosavybės patvirtinimą.
Tokius pat dokumentus atsiimant kompostavimo dėžes turi pateikti ir kauniečiai. Nuo 2012 m. kovo visame Kauno regione gyventojams buvo numatyta išdalinti 30 tūkstančių bioskaidžių atliekų kompostavimo konteinerių. Iš jų Kauno miesto gyventojams buvo numatyta skirti 8, Kauno rajono gyventojams – 7 tūkstančius konteinerių.
Iki šių metų rudens Kauno mieste individualių valdų savininkams buvo išdalinti visi suplanuoti konteineriai. Tuo tarpu rajono gyventojams konteinerių išdalinta mažiau nei buvo suplanuota – 5920 vienetų. Todėl šį rugsėjį Kauno rajono savivaldybė nusprendė likusius konteinerius leisti dalinti ne tik Kauno rajono, bet ir Kauno miesto gyventojams. Konteineriai gyventojams dalinami pasirašant panaudos sutartis su Kauo regiono atliekų tvarkymo centru.
Įsibėgėjantis rudens sezonas – ypač palankus metus pradėti mesti bioskaidžias atliekas į komposto dėžes. Medžių lapai ir smulkios šakos, nupjauta žolė, gėlės, drožlės, vaisių ir daržovių atliekos, želdynų karpymo atliekos – visa tai specialiose dėžėse gali pavirsti puikios kokybės kompostu.
Kompostuojantiems atliekas specialistai pataria nekrauti storais sluoksniais vienos rūšies atliekų, pavyzdžiui, vien nupjautos žolės ar vien daržovių atliekų: jas reikėtų maišyti vienas su kitomis.
Kompostuojant atliekas taip pat patariama įdėti keletą stambesnių šakelių, nes jos neleidžia masei susislėgti ir pagerina oro patekimą į kompostą. Ką tik nupjaustą žolę ar nugrėbtus lapus iš pradžių reikėtų padžiovinti ir tik tada sumaišyti su kitomis atliekomis. Priešingu atveju komposto konteineryje gali prasidėti rūgimo procesas.
Į naujai gaminamą kompostą rekomenduojama įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto: taip mikroorganizmų dauginimosi ir irimo procesai vyksta sparčiau. Komposto masę reikia laikas nuo laiko pajudinti, pavartyti, jei per sausa – palaistyti, jei per drėgna – pridėti sausesnių medžiagų.
Kompostuojamos bioskaidžios atliekos ne tik atneša naudos sodui ir daržui. Metamos į kompostavimo konteinerius, jos nesimaišo su bendrosiomis atliekomis ir nepatenka į sąvartynus.
Biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sąvartynuose išskiria biodujas, pritraukia infekcijas galinčius platinti organizmus ir didina bendrą atliekų tūrį. Todėl Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane į sąvartynus patenkančių bioskaidžių atliekų dalį numatyta sumažinti iki 35 procentų. Dabar bioskaidžios komunalinės atliekos sudaro maždaug pusę sąvartynų atliekų.
