Klaipėdietis: „Rūšiavimas – įprotis, prie kurio priprantama“

Šiandien rūšiavimas po truputį tampa kiekvieno piliečio kasdienybe. Na, tiksliau, turėtų tapti. Tačiau vis atsiranda sakančių, kad tarybiniuose butuose rūšiavimui stinga vietos, kieme nėra tam skirtų konteinerių.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2014-10-03 16:07, atnaujinta 2019-01-29 10:16

Išvada: „Nėra patogių sąlygų – nerūšiuosiu“. Tačiau atsiranda piliečių, kurie pradėdami nuo savęs ir imdamiesi savanoriškų pilietinių iniciatyvų, šviečia visuomenę ir aiškina, kodėl rūšiuoti būtina.

Seniau nebuvo taip paprasta

Klaipėdoje įsikūrusio Ekologų klubo “Žalioji žemė” vadovas Michailas Denisenko (31) šiukšles rūšiuoja dar nuo mokyklos laikų. Iš kur toks sąmoningumas net pats tiksliai negali paaiškinti.

„Popierių rūšiuoju nuo kokios šeštos klasės. Plastiką ir stiklą – nuo pirmo kurso. Sužinojau mokykloje iš ko gaminamos knygos ir kiti popieriaus gaminiai. Mūsų namuose buvo daug makulatūros. Kai reikėjo tą nereikalingą popierių išmesti, tiesiog pasidomėjau, kur jį dėti. Aišku, tais laikas (1996 metais – aut. past.) buvo sunku surasti, kur mesti ji surūšiuoti. Bet kas ieško, tas randa“,– pasakojo Michailas.

Vyras prisimena, kad iki šių metų rūšiuoti nebuvo taip paprasta, kaip daugelis norėtų, nes jo daugiabučio kieme Klaipėdoje, rūšiavimui skirtų konteinerių nebuvo. „Tik šiemet beveik visuose kiemuose juos (rūšiavimo konteinerius – aut past.) pastatė. Anksčiau per du kiemus į vieną pusę eidavau nešti popierių, o į dar tolesnius nešdavau stiklą ir plastiką“,– prisiminė rūšiavimo entuziastas.

Pirkimo įpročiai pasikeitė

Paklaustas, ar rūšiuojant keičiasi pirkimo įpročiai, Michailas nedvejojęs patvirtino: „Tikrai taip. Pradėjau imti mažiau maišelių parduotuvėje. Net prašydavau kasininkių, kad kelių daiktų nedėtų atskirai į maišelius. Kam to reikia? pradėjau į kiekvieną daiktą pirkdamas žiūrėti pagal tai, kaip jį galima surūšiuoti. Atsižvelgiu, kas daro ekologiškesnes pakuotes.

Aišku, neperku vien dėl pakuotes, bet tai man svarbu. Yra gamintojų, pavyzdžiui, mineralinio vandens, kurie rūpinasi greičiau suyrančiomis pakuotėmis. Arba ir etiketę daro plastikinę, kad visą butelį galėtum į vieną konteinerį surūšiuoti“,– pasakojo M. Denisenko.

Prasti pasiteisinimai

Tad Michailui keista, kad žmonės gali pasiteisinti tokiais mažmožiais kaip nedidelė virtuvė. „Labai sunku patikėti, kad žmogus neturi kur pasidėti dar dviejų maišelių: stiklui ir plastikui.

Jei virtuvės sienos išklijuotos plytelėmis, pakanka dvipuse lipnia juosta pritvirtinti du maišelius prie sienos. Juk plastiką ir stiklą tikrai reikia nešti ne kasdien. Stiklą iki konteinerio nunešti pakanka kartą per porą savaičių, o popierių, plastiką – kartą. Rūšiavimas – reguliarus įprotis, prie kurio priprantama“,– tvirtino klaipėdietis.

Rūšiavimo varžybos vaikams

Anksčiau vyras buvo aktyvus jaunimo politikos veikėjas Klaipėdos regione. Šiuo metu vadovauja ekologų klubui, su kuriuo savanoriškai vykdo gamtos švarinimo ir kitas panašias akcijas.

„Su klubu aktyviai dalyvaujame ir rengiame įvairias ekologines akcijas. Mūsų darbai pagrįsti savanorystės principu. Netrukus moksleiviams rengsime rūšiavimo varžybas. Tiesiog į krūva bus sumesta daug daiktų: konservų dėžutės, plastikiniai buteliai ir taip toliau. Vaikai rūšiuos, o tuomet aiškinsimės, kodėl tas daiktas turi keliauti būtent į tą konteinerį“,– apie netrukus prasidėsiančius užsiėmimus pasakojo klubo vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.