Savaitgalį Jonavos medžiotojai paminėjo rudenį švenčiamą Šv.Huberto – medžiotojų globėjo – dieną. Ant stalo – keptas bebras
Vieni kitus Jonavos medžiotojai vaišino skirtingai žvėrienos patiekalais. Ant stalų buvo iš šernienos šaltiena, ir rūkytas bei keptas bebras, ir kibinai su elniena.
„Šį kartą susirinkome čia be šautuvų. Tai – diena, kai medžiotojai susirenka su savo žmonomis, vaikais. Vyksta sportinės pramogos, patiekalų degustacija. Žinoma, medžiotojai atsiveža ir savo trofėjus“, - sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus pirmininkas Eugenijus Marciukas.
Pasak E.Marciuko, viso Jonavos rajone veikia daugiau nei 12 skirtingų medžiotojų būrelių, o tarp medžiotojų yra nemažai žinomų Jonavos rajono žmonių – meras, tarybos nariai, įmonių vadovai, kariškiai, verslininkai.
Sumedžiojo stumbrą
Pasak E.Marciuko, vienas iš įspūdingiausių trofėjų – stumbro kailis. Šį į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą gyvūną sumedžiojo Žeimių būrelio medžiotojai.
„Jis buvo sužeistas ir atklydo į mūsų miškus. Žvėries nebuvo galima pagydyti, todėl iš Aplinkos ministerijos gavome leidimą jį sumedžioti“, - pasakojo E.Marciukas.
Medžiotojai turi ir savų prietarų. Vienas iš jų – vienas kitam vyrai niekada nelinki geros medžioklės. Tai laikoma prastu ženklu.
„Todėl išeidami į medžioklę mes sakome – nei plauko, nei tauko“, - sakė E.Marciukas.
Jonavos miškuose daugiausiai gyvena tradiciniai žvėrys – kiškiai, stirnos, šernai, rečiau pavyksta sumedžioti elnią, briedį ar bebrą.
Miško žvėris stebi iš namų
Jonavos meras M.Sinkevičius – vienas iš jauniausių Jonavos medžiotojų. Jam medžioklė – pomėgis ir būdas pabūti pačiam su savimi.
„Kažkada buvo laikas, ypač pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai žmonės sunkiau vertėsi, o medžioklė tarsi garantavo maisto atsargų papildymą. Net kategorija tokia buvo - medžiotojai–mėsininkai.
Dabar investicijos į šį užsiėmimą yra daug didesnės, ir žmonės medžioja ne dėl mėsos ar trofėjų. Medžiotojai investuoja į šėryklas, o žvėris šeria nuolatos, ir ne tam, kad atsivilioti jį į spąstus.
Pats turiu įrangą, kuri miške nufotografuoja žvėrį ir, būdamas namuose, matai, kas ateina prie šėryklų. Tai – mobilus įrengimas, kuris kabinamas medyje“, - pasakojo M.Sinkevičius.
Pasak pašnekovo, daug vyrų į medžioklę eina ir tam, kad pakeistų nusistovėjusį gyvenimo tempą „darbas-namai“.
„Kiekvienam žmogui reikia laiko sau. Jam reikia pabūti vienam, kitoje aplinkoje. Ir medžioklė tam puikiai tinka“, - sakė M.Sinkevičius.
M.Sinkevičiaus teigimu, Aplinkos misterija yra labai sugriežtinusi reikalavimus medžioklei, todėl medžiotojas šauti į bet kokį žvėrį negali. Medžiotojai laikosi ir reikalavimų, ir taisyklių.
„Daug kartų yra buvę, kad tiesiog žiūri į žvėrį, stebi jį, bet nešauni. Be abejo, yra ir brakonierių, kurie taisyklių nesilaiko“, - sakė M.Sinkevičius.
Mėsą ruošia pats
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas Aleksiejus Gaiževskis sako, kad medžioklė jam primena karybą.
„Visų pirma, man patinka būti gamtoje, stebėti žvėris, eiti jų takais. Antra – tai ir karinių įgūdžių atnaujinimas. Stebim aplinką kaip snaiperiai, kaip taiklieji šauliai. Karyboje ir medžioklėje yra daug panašių dalykų“, - sakė A.Gaiževskis.
A.Gaiževskis namo parsivežtą mėsą visuomet sutvarko pats. Svečius kariškis vaišina ir firminiais savo patiekalais.
„Galiu labai skaniai pagaminti stirnos ar šerno kulšį. Receptas – paprastas. Daug česnako, pipirų, druskos, žvėrienos prieskonių. Jais įtrintą mėsą reikia palikti dviems-trims paroms. Tada subadyti skylutes, į jas pridėti rūkytų lašinukų, ištepti aliejumi, grūdėtom garstyčiom.
Po to mėsą reikia dėti į kepimo rankovę ir maždaug dvi valandas kepti orkaitėje. Labai gardu“, - sakė A.Gaiževskis.
Nors žvėrienos kariškio namuose pakanka, ir jos dar lieka draugams, tačiau A.Gaiževskio žmona papildomai mėsos perka parduotuvėje.
„Nors aš prieštarauju, bet ji perka. Antra vertus, kai kuri žvėriena – sausa, ir ją reikia tiesiog „pariebinti“ kiauliena“, - sakė A.Gaiževskis.
Velykoms – keptas stirnos kumpis
Buvęs ilgametis Medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus pirmininkas Juozas Jokimas į namus parneštą mėsą taip pat doroja pats.
„Tai – sveika mėsa. Ypač stirniena, elniena. Mėsoje beveik nėra cholesterolio, todėl žmonės ir vertina laukinių žvėrių mėsą.
Tarkim, stirna minta tik maždaug 60 augalų rūšių, o štai šernas yra visaėdis. Todėl jo mėsa nėra tokia kokybiška kaip stirnos. Keptas stirnos kumpis ant velykinio stalo yra tikras delikatesas“, - sakė J.Jokimas.
J.Jokimas pasakojo, kad būtent Jonavoje buvo įkurtas ir pirmasis Lietuvos medžiotojų būrelis, o jo įkūrėjas buvo gamtininkas Tadas Ivanauskas.
Ir troškiniai, ir karbonadai
Jonavietė Daiva, kurios vyras į namus taip pat „atneša mamutą“, iš žvėrienos išmoko gaminti įvairius patiekalus.
„Troškiname, malame faršą, kepame karbonadus. Nors iš karto į iš miško atneštą mėsą žiūrėdavau įtariai, dabar jau įpratau ir iš jos gaminu viską, ką ir iš įprastinės parduotuvėje pirktos mėsos“, - sakė Daiva.
Tuo tarpu jonavietė Almira sako, kad įprastos ir laukinės mėsos paruošimo skirtumas yra prieskoniuose.
„Laukinio žvėries mėsai reikia daugiau prieskonių, taip pat būtinai – specialių žvėrienos prieskonių, kadagio uogų. dedu daug česnako, salierų lapų“, - pasakojo Almira.
