Praėjusių metų liepą įsigaliojo patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, kuriose atsirado punktas, įpareigojantis meškeriotojus savo žvejybos vietoje surinkti visas šiukšles. Baigus žvejybą visas surinktas šiukšles privaloma sutvarkyti, sukrauti į maišus ir išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Už šių reikalavimų nepaisymą gali būti skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda nuo 25 iki 200 litų.
Tokių priemonių buvo imtasi, nes paaiškėjo, kad Lietuvos meškeriotojų sąmoningumas bunda lėtai, o po savo apsilankymo palikti švarią gamtą toli gražu ne visiems atrodė savaime suprantamas dalykas.
Itin smarkiai nuo šiukšlintojų iki šiol kentėjo Lietuvos žvejų labiausiai pamėgtos vietos. Pavyzdžiui, Lietuvos žvejų Meka vadinamame Nemuno deltos regioniniame parke kasmet apsilanko daugiau kaip 100 tūkstančių meškeriotojų iš visos šalies.
Dalis jų anksčiau šiukšles mesdavo ten pat, kur ir žvejodavo – pakrantėje kaupdavosi jaukų pakuotės, dėžutės nuo sliekų ir kitų masalų, maisto atliekos ir t.t. Tad galima įsivaizduoti, kokie kiekiai šiukšlių būdavo surenkami per kasmetines Nemuno deltos parke rengiamas talkas.
Vieno šių Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimų iniciatoriumi buvusio Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovo Vaido Pavilionio teigimu, šiemet parko teritorijoje nepalyginti švariau nei buvo dar praėjusių metų pavasarį.
„Aš pats inicijavau šiuos pakeitimus, nes situacija mūsų parke buvo pasidariusi nebepakenčiama. Ir ne tik mūsų parke, bet ir daugybėje Lietuvos vietų, dažnai lankomų žvejų. Galiu pasakyti, kad dabar situacija yra labai labai ryškiai pagerėjusi“, – teigė V.Pavilionis.
Pasak jo, anksčiau su krašto mokyklų auklėtiniais rengiamų talkų metų per pusdienį būdavo nesunku pririnkti pilną sunkvežimio priekabą šiukšlių. Dabar didžiąją dalį atliekų išsiveža patys žvejai.
„Taisyklės numato, kad reikia surinkti visas šiukšles 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą ir jas išvežti į komunalinių atliekų konteinerius. Tai tikrai nesudėtinga padaryti, nes tokie konteineriai stovi prie visų išvažiavimų iš parko teritorijos. Jei gauname papildomų lėšų, direkcijos jėgomis pastatome ir daugiau konteinerių ten, kur renkasi daugiausiai žvejų“, – pasakojo Nemuno deltos regioninio parko direktorius.
Šiuo metu prie Klaipėdos regiono vandens telkinių stovi daugiau kaip 15 komunalinių atliekų konteinerių, kuriais rūpinasi Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Todėl, V.Pavilionio teigimu, pradžioje skambėję žvejų nusiskundimai, kad šiukšlių nėra kur dėti, tikrai neturi pagrindo.
„Žinoma, yra tam tikras tipas žmonių, kuriems niekas nesvarbu. Tokie šiukšlina ir toliau. Bet apskritai situacija labai pagerėjo, o meškeriotojų sąmoningumas auga. Žinoma, būtų smagiau, jei to sąmoningumo nereikėtų skatinti baudomis, bet ką jau padarysi. Geros priemonės yra tos, kurios veikia ir padeda šiukšlėms atsidurti ten, kur joms ir vietą, o ne vandenų pakrantėse“, – pabrėžė pašnekovas.
