Nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio atliekų tvarkytojai kasmet susiduria su ta pačia problema – didžiuliais žaliųjų atliekų kiekiais, kuriuos gyventojai sumeta į buitinių atliekų konteinerius.
Pavyzdžiui, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras praėjusiais metais paskaičiavo, kad vien nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios iš kapinių į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną buvo atvežta beveik 163 tonos bioskaidžių atliekų. Išrūšiavus jas paaiškėjo, kad didžiąją dalį – net 145 tonas – sudarė žaliosios atliekos.
Ypač atliekų tvarkytojų darbą apsunkina tai, kad žmonės į mišriųjų atliekų konteinerius linkę mesti visas kapinėse susidariusias atliekas: ir augalų liekanas, ir dirbtines gėles, ir stiklo žvakides, plastikinius gėlių vazonus, žvakes, popierius bei celofaną, į kuriuos įvyniojami gėlių žiedai, netgi senų antkapių nuolaužas.
Todėl rūšiuoti atliekas ypač sudėtinga, nes į tokią mišrią krūvą patekęs stiklas sudūžta, ir smulkių jo duženų pašalinti iš bendro atliekų kiekio tampa nebeįmanoma.
Sostinės atliekų tvarkymo bendrovės savo ruožtu taip pat pastebi, kad kasmet rudenį jų aptarnaujamuose buitinių atliekų konteineriuose atliekų kiekiai išauga.
Didžiąja dalimi dėl to kaltos yra į bendruosius konteinerius verčiamos žaliosios atliekos. Nors įstatymai gyventojus įpareigoja atskirti žaliąsias atliekas ir tinkamai pasirūpinti jų išmetimu, dalis visuomenės vis dar linkusi šį reikalavimą ignoruoti.
Specialistai primena, kad susidariusias žaliąsias atliekas gyventojai privalo mesti į kompostavimo konteinerius arba specialiai tam atitvertas aikšteles, jei tokios yra įrengtos prie kapinių.
Jei tokių galimybių vietoje nėra, gyventojai žaliąsias atliekas turi pristatyti į kompostavimo aikšteles, kurių Lietuvoje yra daugiau nei pusšimtis. Individualių valdų savininkai turi galimybę žaliąsias atliekas kompostuoti specialiai tam skirtose dėžėse, kurios gyventojams dalinamos nemokamai.
Taip ne tik sumažinamas į aplinką patenkančių atliekų kiekis, bet ir pagaminamas kokybiškas kompostas, kurį galima naudoti soduose ir daržuose.
Biologiškai skaidžios žaliosios atliekos, patekusios į sąvartynus, išskiria metaną ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Todėl labai svarbu jas, užuot palikus likimo valiai ir leidus kenkti atmosferai, pristatyti specialistams arba kompostuoti namuose patiems.
Pagalvoti apie žalą gamtai derėtų ir tiems, kurie artėjant Vėlinėms bei Visų šventųjų dienai ruošiasi pirkti žvakes.
Stiklinės daugkartinio naudojimo žvakių talpos ne tik leidžia išvengti kasmetinio galvos sukimo, bet ir, naudojamos bent kelerius metus, nekenkia aplinkai – priešingai nei į mišriuosius konteinerius dideliais kiekiais metamos vienkartinio naudojimo žvakių talpos.
