Atliekų prevencija (III): maisto atliekų mažinimas

Kasdien suteikiama informacija apie atliekų tvarkymą gilina mūsų žinias ir suvokimą, kodėl reikia rūšiuoti. Tačiau, jei kalbame apie rūšiavimą, turėtume nepamiršti aptarti ir praktinės informacijos apie atliekų prevencijos priemones. Šį kartą apie maisto atliekas.

Būkite išradingi – iš vieno patiekalo likučių gali gimti naujas patiekalas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Būkite išradingi – iš vieno patiekalo likučių gali gimti naujas patiekalas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-10-13 13:46, atnaujinta 2018-01-27 13:30

Gali virsti energija

Bioskaidžias medžiagas taip pat reikia rūšiuoti. Jos puikiai perdirbamos ir gali virsti puikiu energijos šaltiniu, išnaudojant kompostavimo, deginimo ir anaerobinio pūdymo teikiamas galimybes. Pirmuoju atveju gaunamos trąšos, antruoju – šiluma ir energija, trečiuoju – biodujos. Be to, tokiu būdu išvengiama sąvartynuose pūvančių atliekų aplinkai daromos žalos.

Kas nutinka, jei maisto atliekos nerūšiuojamos? Tokiu atveju, biologiškai skaidžios atliekos bedeguonėje sąvartynų aplinkoje tampa šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų šaltiniu. Maža to, jei sąvartynai nėra tinkamai įrengti, išskirdamos sieros vandenilį ir merkaptanus jos teršia dirvožemį ir vandenį.

Tačiau, nors maisto atliekos puikiai perdirbamos, nereikėtų pamiršti, kad Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstančių tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.

Lietuvos vartotojų instituto duomenimis, pasaulinė statistika dar negailestingesnė – pasaulyje iššvaistoma apie trisdešimt procentų, t. y. daugiau nei milijardas tonų maisto per metus. Tad galbūt galima pagalvoti ne tik apie tokių atliekų perdirbimą, kuriam taip pat reikia finansų, bet ir apie savo pinigų taupymą bei maisto atliekų susidarymo prevenciją.

Kad maisto atliekų būtų mažiau

Išsivysčiusiose šalyse apie keturiasdešimt procentų maisto iššvaistoma būtent baigiamosiose: pardavimo ir vartojimo, grandyse. Prekybininkai siekia kuo daugiau parduoti, tad natūralu, jog nuolat siūlo įvairias nuolaidas ir išpardavimus. Taip skatina vartotojus pirkti daugiau maisto produktų nei jiems iš tiesų reikia. Na, o maisto perteklius dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę. Žaliojo švietimo fondas, savo veiklą vykdantis Jungtinėse Amerikos Valstijose pataria, kaip sumažinti nereikalingas išlaidas ir galimai būsimas maisto atliekas:

Prieš eidami į parduotuvę susidarykite pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikykitės.

Iš anksto apsižiūrėkite, ką turite savo šaldytuve, spintelėse ir sandeliuke. Gali būti, kad kai kurių produktų dar turite.

Visuomet įsitikinkite, kad šaldytuvas veikia tinkamai. Tai daryti būtina, kad vėliau nereikėtų be reikalo išmesti produktų.

Neišmeskite produktų. Iš pernokusių vaisių galite kepti pyragus arba panaudoti juos kokteiliuose, o vystančias daržoves sudėti į sriubą ar apkepą.

Būkite išradingi – iš vieno patiekalo likučių gali gimti naujas patiekalas!

Negaminkite daugiau nei žadate suvalgyti.

Rečiau naudojamus produktus laikykite šaldiklyje.

Įvairias kruopas laikykite sandariuose, geriausiai stikliniuose induose, kad jos ilgiau išliktų vartotinos.

Nesureikšminkite išpardavimų. Jums nebūtina pirkti nereikalingų produktų, taip pat daugiau nei reikia. Visuomet apgalvokite, koks perkamo produkto galiojimo laikas ir ar per jį produktą suvartosite.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.