Po ilgos pertraukos Kuršių nerijoje šią vasarą vėl ganėsi avys. Neringos gyventojai gūžčiojo pečiais – juk UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe pripažintame išskirtiniame draustinyje auginti naminius gyvulius griežtai draudžiama.
Avys čia ėmė bliauti po to, kai aplinkosaugininkai persigalvojo – nusprendė, kad jos gali duoti daugiau naudos nei padaryti žalos: nuskabys brūzgynais virstančias laukymes, kurias tik su dalgiu gali pasiekti.
Pamario ūkininkas Antanas Miežanskas, vasaros pradžioje atgabenęs savo avių bandą į Kuršių neriją, dėl to nė kiek nesigaili. Prie Bulvikio kyšulio vielomis aptvertuose plotuose skurdžią smiltpievių augaliją skabiusios avys, pasak šeimininko, nebadmiriavo.
Gamtos sergėtojai patenkinti
„Dobilai, liucernos čia neauga, pats stebiuosi, kad avys priaugo svorio. Matyt, čiobreliai, gegužraibės, smilgos – irgi maistingas pašaras“, – sėkminga ganiava džiaugėsi A.Miežanskas.
Patenkinta buvo ir KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser: „Avys nugraužė ne tik žoles, bet ir savaime sudygusias pušaites.
Padėjo mums jas naikinti, kad negožtų natūralaus kraštovaizdžio. Tik erškėtrožių, akacijų ir kitokių Kuršių nerijai svetimų invazinių augalų avys nelietė.“
Žiemą avims draustinyje nėra ko veikti – statyti daržinių, stoginių čia negalima.
Todėl A.Miežanskas prieš kelias dienas sugaudė savo bandą ir išsivežė anapus Kuršių marių į Svencelės kaimą.
Gyvulius paskelbė niokotojais
Prieš pusšimtį metų Kuršių nerijoje ganėsi per šimtą karvių. Vien Preiloje jų buvo apie 30.
Avių niekas neskaičiavo – arčiau miškų įsikūrę žmonės jas ganydavo laukymėse.
Vėliau draustinyje gyvulių augintojams buvo paskelbtas karas. Esą karvės, avys su ėriukais, ožkos niokoja gamtą, teršia aplinką, skleidžia poilsiautojams nemalonius kvapus.
Moterį įskundė mokslininkai
Ilgiausiai ištvėrė nuošaliame vienkiemyje ties posūkiu į Preilą gyvenanti pensininkė Danutė Artemjeva, auginusi 18 avių, karvę Martą ir veršelį Bučkį.
„Kasdien Marta duodavo 20 litrų pieno – susimušdavau sviesto. Sūrio, pieno, grietinės užtekdavo ir man, ir poilsiautojams. Dar ir veršelį palakindavau“, – prisimena D.Artemjeva.
Moterį įskundė šalia jos vienkiemio vasarojantys Fizikos instituto Aplinkos užterštumo tyrimų stoties mokslininkai – juodmargė su veršeliu keliskart buvo atklydusi į jų valdas.
Gamtos sergėtojai vertė greičiau gabenti į skerdyklą paskutinę Kuršių nerijos karvę Martą. Šeimininkė buvo nubausta administracine bauda, kad suprastų – jos augintinei čia nėra vietos.
Karvė – ne paveldas
D.Artemjeva dar norėjo kreiptis į UNESCO, kad ši organizacija ir Martą pripažintu saugotinu gamtos ir kultūros paveldu, primenančiu, jog Kuršių nerijoje anksčiau ganėsi karvės.
Tai sužinoję aplinkosaugininkai tiesiog pašėlo – skirdavo moteriai baudas už avių ganymą neleistinose vietose. Neapsikentusi D.Artemjeva visas jas pardavė.
„Kuršių nerijoje nyksta briedžių ir stirnų apkramtyti jaunuolynai, o mano karvutei pagailėta kuokšto sudžiūvusios žolės“, – braukdama ašaras kalbėjo Preilos gyventoja.
